REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Situacija dėl koronaviruso šalyje gerėja, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi specialistams. Bet kuriuo atveju yra konstatuojama, kad visuomenės imunitetas greičiausiai jau yra susidaręs, todėl ir pakitęs virusas tokios didelės grėsmės ateityje turėtų nebesukelti.

Situacija dėl koronaviruso šalyje gerėja, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi specialistams. Bet kuriuo atveju yra konstatuojama, kad visuomenės imunitetas greičiausiai jau yra susidaręs, todėl ir pakitęs virusas tokios didelės grėsmės ateityje turėtų nebesukelti.

REKLAMA

Kone kasdien nustatomų koronaviruso atvejų skaičiai siekia 5–6 tūkst. Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas konstatuoja, kad tai vis dar yra nemažai. Tuo metu kiti svarbūs rodikliai irgi negerėja taip greitai, kaip norėtųsi.

„Svarbesni rodikliai, į kuriuos mes kreipiame daugiausiai dėmesio, pavyzdžiui, į mirtis, tai dabar šis skaičius kaip ir nei didėja, nei mažėja. Turėjome šiokių tokių pabangavimų, bet ir laikomės su panašiu savaitiniu mirčių skaičiumi, kuris siekia apie 17–18 kiekvieną dieną. Tai jis kaip ir yra išlikęs ir gana nemažas. Tai parodo, kad problema dar yra“, – kalbėjo specialistas. 

Moksleivių sergamumas stabilizavosi

Kartu jis atkreipė dėmesį į ligoninių duomenis, kurie rodo pozityvesnes tendencijas. 

REKLAMA
REKLAMA

„Čia yra teigiamesnis dalykas, ligonių skaičius yra krentantis, ypač kalbant apie reanimaciją. Dar prieš tris savaites reanimacijoje turėdavo virš 90 žmonių, buvo net virš šimto, tai dabar tas skaičius mažėja teigiama linkme“, – pažymėjo M. Stankūnas.

REKLAMA

Dar prieš kurį laiką stipriai „šokinėjęs“ sergamumas koronavirusu tarp moksleivių taip pat stabilizavosi.

„Iki žiemos atostogų buvo labai aukštas užsikrėtimų skaičius, jis po to pakrito. Ir dabar nustatomi nauji atvejai tarp vaikų, mokinių grupėje, jie yra gana pastovūs – nei auga, nei krenta. Į dieną vidutiniškai laikosi apie 600 atvejų 10–19 m. amžiaus grupėje. Tai vaikams grįžus į mokyklas nebuvo tokio „atšokimo“ ir tai yra geras dalykas. Taigi situacija yra nebloga, nors ir galėtų būti geresnė“, – apibendrino pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis taip pat patvirtino, kad panaikinus galimybių pasus didelio neigiamo efekto viruso plitimui nebuvo, mat ši priemonė jau buvo išsisėmusi.

„Tai buvo pasiteisinusi priemonė delta bangos metu. Tada, manome, kad ji pasiteisino. Bet kodėl ta diskusija prie omikrono prasidėjo dar sausio mėnesį, nes prie buvo pastebėta, kad galimybių paso efektas plintant šiai atmainai nebus labai didelis. Todėl ir jį panaikinus neįvyko labai dideli pokyčiai, nes jo efektas jau buvo sumenkęs“, – kalbėjo M. Stankūnas. 

Portalas tv3.lt primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė neatmetė, jog situacijai gerėjant gali būti atsisakyta likusių pandemijos ribojimų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visuomenės imunitetas pasiektas

Savo ruožtu VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė imunologė prof. Aurelija Žvirblienė, aptardama dabartinę situaciją, teigė mananti, kad kolektyvinis imunitetas jau yra pasiektas.

„Imunitetas, sukurtas tiek vakcinų, tiek persirgimo, tikrai apsaugos artimiausiais mėnesiais, tikėtina, ir ilgiau.“

„Manau, jis jau yra ir Lietuvoje, todėl kad, jei pereiname nuo emocijų prie mokslinių faktų, tai, pavyzdžiui, ir JAV paskelbė, kad pas juos jau 95 proc. populiacijos yra imunizuota – tai yra ir vakcinuoti, ir persirgę žmonės. Tai ir mus omikronas visus imunizavo, (...) labai daug žmonų persirgo. 

Imunitetas, sukurtas tiek vakcinų, tiek persirgimo, tikrai apsaugos artimiausiais mėnesiais, tikėtina, ir ilgiau. Ir jau nebus tokia situacija, kokia buvo pandemijos pradžioje – kiek virusas bepakistų, vis tiek išliks kryžminis imunitetas ir žmonija nebus tokia beginklė, kokia buvo pandemijos pradžioje“, – pabrėžė ji „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“. 

REKLAMA

Pažymėjusi, kad įgytas imunitetas sukurs atsparumo foną ir virusas neturėtų būti toks pavojingas, imunologė konstatavo, kad viskas, panašu, panašu veda į endemiją.

„Gal esu per didelė optimistė, bet mes pasiekėme patį piką su omikronu ir, galbūt atrodo paradoksalu, kai atvejų yra gal 12 tūkst. per dieną ir mes sakome, kad tai yra pandemijos pabaiga. Tai, panašu, kad tas visuomenės imunitetas veda į endemiją. Tai reiškia, kad virusas yra tarp mūsų, bet mums taip labai nebekenkia. Ir kartais taip būna, kad, atrodo, didžiausia krizė, bet tai yra istorijos pabaiga“, – komentavo A. Žvirblienė.

Grėsmė, kokios nebuvo šimtą metų

Mokslininkė priminė, kad iš pradžių virusas atrodė tokia grėsme, kokios niekas nematė per pastaruosius šimtą metų.

REKLAMA

„Dabar mes jau turime istorinę patirtį ir jei užplūstų kažkoks dar pavojingesnis virusas, ta patirtis būtų labai vertinga. Prieš dvejus metus patirties neturėjome, viruso nepažinojome, nežinojome, ko galima iš jo laukti, žinojome, kad žmonės serga sunkiai, bet tų atvejų tada dar buvo nedaug. 

Jei prisimintume pirmą atvejį Lietuvoje, ta moteris, kuriai buvo nustatytas kovidas, gulėjo gal mėnesį laiko ligoninėje, kol vis laikėsi teigiamas testo atsakymas. O dabar žinome, kad užtenka penkių dienų. Tai ir kalbame, kad mes jau pažįstame tą priešą, o kol jo nepažįsti, išties baisu, nes nežinai, ko gali laukti“, – komentavo A. Žvirblienė. 

Ji pridūrė, kad ir prognozės dėl pandemijos buvo įvairiausios: „Daug kas tikėjosi, kad viskas truks du tris mėnesius ir viskas baigsis, buvo viltis, kad tuoj bus vakcina ir viskas baigsis. Bet taip neatsitiko. Tai mes vis įgyjame naują patirtį ir pagal tai koreguojame savo suvokimą.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų