Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rodos, visi pandeminiai suvaržymai liko praeity, bet ar tai reiškia, kad jie nebegrįš? Specialistai konstatuoja, kad nė vienas kol kas negali pasakyti, kokia situacija dėl COVID-19 bus rudenį, tačiau įspėja, kad tai – ne paskutinis virusas, kuris turėtų kelti susirūpinimą.

Rodos, visi pandeminiai suvaržymai liko praeity, bet ar tai reiškia, kad jie nebegrįš? Specialistai konstatuoja, kad nė vienas kol kas negali pasakyti, kokia situacija dėl COVID-19 bus rudenį, tačiau įspėja, kad tai – ne paskutinis virusas, kuris turėtų kelti susirūpinimą.

REKLAMA

Yra manančių, kad COVID-19 tampa sezonine liga, bet ar tikrai koronavirusas neturi daugiau paslapčių, kurios vėl išbalansuos sveikatos apsaugos sistemas atėjus šaltesniam metų laikui? 

Kokie žmonės turėtų pasiskiepyti ketvirtąją skiepo doze ir ar atšalus vėl galima grįžti prie kažkokių ribojimų? Apie visa tai su ekspertais diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

Sergamumas kai kur dar aukštas

Nors visuomenė jau kaip ir priprato, kad COVID-19 tarsi nėra, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė įspėjo, kad virusas iš Lietuvos niekur neiškeliavo.

REKLAMA

„Jis yra tarp mūsų ir jo buvimas mūsų visuomenėje didžiausią riziką turi tokiems asmenims, kurie turi lėtines imuninę sistemą veikiančias ligas, kurių imuninė sistema apskritai prastai funkcionuoja ar jie serga onkologinėmis ligomis. Tad dabartiniu metu jiems yra rekomenduojama pasiskiepyti ketvirtąją doze, jei jie neturi pirmos sustiprinamosios dozės – trečiąja doze“, – komentavo ji.

Gydytoja pažymėjo, kad virusas yra tarp mūsų, kasdien registruojama iki 100 ar virš 200 atvejų, o susirgusiųjų skaičiai kai kuriose savivaldybėje vis dar išlieka aukšti.

„Pavyzdžiui, tokiose savivaldybėse kaip Palangos, Neringos skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų dar serga virš 100 asmenų. Tuo metu bendras Lietuvos vidurkis siekia 53. Apie 70 proc. populiacijos turi apsaugą ir imunitetą, kas sudaro tam tikrą užkardą virusui papulti ir užkrėsti tuos žmones, kurie yra su apsauga.

REKLAMA
REKLAMA

Tad tiems asmenims, kurie ypač pažeidžiami, jiems ta rizika išlieka. Tad šiuo metu ir laukiant rudens laikotarpio skiepytis tikrai būtinai reikėtų, kad rudens laikotarpis būtų pasitiktas su pasiruošusia imunine sistema atremti bent jau kovidinę infekciją“, – sakė D. Razmuvienė. 

Draudimų nepasiskiepijus nebus

Pašnekovė konstatavo, kad nė vienas mokslininkas negali pasakyti, koks laukia ateinantis rudens-žiemos laikotarpis.

„Nėra aišku, kokia viruso atmaina gali atsirasti, dar viena graikiškos abėcėlės raidė. Jei cirkuliuos ta pati atmaina, kuri yra dabar, omikronas turi daug pagaminęs mažesnių atmainų, bet jos nėra labai agresyvios. 

Jei virusas nemutuos į visiškai naują atmainą, manau, kad dėl šio cirkuliuojančio omikrono, kuriuo labai nemaža visuomenės dalis prasirgo, pasiskiepijo, viskas turėtų būti gerai. Koks elgesys būtų atsiradus visai naujai SARS-CoV-2 atmainai, sunku nuspėti, bet ruoštis reikia dabar“, – įspėjo gydytoja. 

Epidemiologė pažymėjo, kad ketvirtas skiepas toli gražu nėra jokia visuotinė rekomendacija.

„Visos visuomenės tikrai nereikia skiepyti ketvirtu skiepu ir nėra nei rekomendacijos, nei kažkokios prievolės bus, nei kažkokių draudimų, jei nebūsi paskiepytas ketvirtą kartą. Ši dozė skirta būtent labai sudėtingomis ligomis sergantiems ligoniams“, – pabrėžė NVSC specialistė. 

REKLAMA
REKLAMA

Paklausta, ar neteks rudenį kovoti su dar viena – beždžionių raupų – epidemija, D. Razmuvienė tokio scenarijaus neįžvelgė: „Reikės ne su beždžionių raupais, vaikų kepenų uždegimais kovoti, bet su gripu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Beždžionių raupai nėra ta infekcija, kuri išplistų visuomenėje kaip COVID-19 – visiškai naujai atsiradęs virusas.“ 

Nesutiktų, kad nėra našta sveikatos sistemai 

Paklaustas, ar SARS-CoV-2 virusą jau galima laikyti mušta korta, Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas, virusologas Gytis Dudas nebuvo linkę sutikti, kad pats virusas po truputį silpsta.

„Viskas, ką mes matome – ligoninių užimtumo mažėjimą, šiek tiek lengvesnę ligos eigą, čia didžiąja dalimi labiau suveikė žmonių įgytas imunitetas ir juo labiau kai idealiu atveju visa populiacija yra persirgusi omikronu po pasiskiepijimo. Nes vis tik tai buvo lengviausias būdas persirgti nesukeliant didelių nepatogumų sveikatos sistemai. Tačiau pasakyti, kad SARS-CoV-2 virusas visai išnyko kaip ženkli našta sveikatos apsaugos sistemai, nesakyčiau, kad taip galima“, – pastebėjo jis. 

REKLAMA
REKLAMA

Virusologas atkreipė dėmesį, kad nors dabar mirčių pasitaiko vos kelios per savaitę, tai nėra mažai.

„Reikėtų prisiminti, kad net didesnių gripo sezonų metu per visą sezoną nemiršta daugiau nei 30 žmonių. Jei mes kiekvieną dieną prarandame po vieną ar du asmenis, realiai per mėnesį patiriame tokio paties lygio naštą kaip ištiso gripo sezono metu. Savaime suprantama, tai nesukelia kažkokių kritinių problemų, tačiau taip pat tai nėra ir pats priimtiniausias variantas“, – aiškino G. Dudas.

Pasikeitęs virusas gali vėl „iššokti“ iš rezervuaro

Pasak jo, čia galima paminėti ir tą faktą, kad SARS-CoV-2 virusas yra pakankami neišrankus šeimininkų prasme: „Matėme, kad virusas itin sėkmingai gali peršokti į audines, iš jų – atgal į žmones.“  

Mokslininkas taip pat pasakojo, kad šalyse, kurios vykdo srutų  sekoskaitą, dažnai pastebimos tam tikros SARS-CoV-2 linijos –genotipai, kurie yra matomi srutose, tačiau nėra randami žmonėse.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai irgi sufleruoja, kad gali būti kažkokie rezervuarai, kurie gali palaikyti viruso perdavimą. Tai reiškia, kad 10–20 metų laikotarpiu galime stebėti šuolius iš tų rezervuarų atgal į žmones kol kas su ribotomis pasekmėmis. Bet vėlgi priminsiu, kad turėti vieną ar dvi mirtis per dieną nuo COVID-19 yra nepriimtina ir čia reikėtų daugiau visuomenės įsitraukimo, o ne valstybės“, – pastebėjo jis. 

Kalbėdamas apie galimus viruso plitimo ateities scenarijus virusologas priminė, kad situacija su omikron buvo iš dalies unikali, nes iki tol nebuvome susidūrę su atmaina, kuri praleido kažkokį laiko tarpą rezervuare ir po to peršoko į žmones. 

„Ir vien tai, kad tai įvyko vieną kartą, rodo, kad tai gali pasikartoti. Man atrodo, net mano buvęs vadovas iš vieno įvykio yra paskaičiavęs, kad panašūs dalykai gali kartotis kas 2–10 metų. Tik sudėtinga prognozuoti tokių virusų patogeniškumą, jie sukels sunkesnę ar lengvesnę ligos eigą. 

Tačiau lygiai taip pat, kas mums išeis į naudą bent jau ateinančius keletą metų, kad labai didelė žmonijos dalis yra persirgusi. Tai reiškia, kad jei tas naujas peršokantis virusas nebus pakankamai skirtingas tiek nuo omikron, tiek prieš tai buvusių atmainų, labai tikėtina, kad turėsime kryžminį imuninį atsaką ir turėsime kažką panašaus  į omikron bangą, kai nebuvo toks didelis mirtingumas“, – pastebėjo G. Dudas. 

REKLAMA
REKLAMA

Linkėjo paskaičiuoti gautas gripo dozes

Komentuodamas situaciją dėl jau daliai gyventojų leidžiamos ketvirtos skiepo dozės ir diskusijų, kam dar to gali reikėti vėliau, G. Dudas pirmiausia palinkėjo žmonėms pagalvoti, kada jie skaičiavo savo skiepo nuo gripo dozes. 

„Gripas, nors yra visiškai skirtingas virusas nuo SARS-CoV-2, skiepų atžvilgiu tai yra ganėtinai panašūs virusai tuo, kad jie abu gana sėkmingai gali apeiti susidariusį visuomenės imunitetą, dėl ko reikia atnaujinti skiepus. Ir turint omenyje, kad tie skiepai ne visada bus efektyvūs, į juos visada reikėtų žiūrėti kaip į gyvybes saugančią priemonę. 

Tad lygiai taip pat ką mes darome su gripo vakcinomis, tą patį reiktų daryti su COVID-19 vakcinomis, pasiskiepyti, ypač jei artėja šaltais metų laikas ir dar labiau tai rekomenduotina rizikos grupėms“, – teigė jis.

Paklaustas, ar apskritai realus scenarijus rudenį dėl COVID-19 sulaukti tokių priemonių kaip karantinas, G. Dudas priminė, kad esama ir kitų virusų, kurie gali pridaryti bėdų.

„Jei kalbėsime apie karantiną, kovoti su COVID-19 šiuo metu, iš dabar turimų duomenų, sakyčiau, yra labai abejotina. Bet niekas negali uždrausti dabar kilti paukščių ar apskritai gripo, kito koronaviruso pandemijai“, – pastebėjo virusologas. 

 

Prifantazuot ir paburt iš kavos tirščių galima visko. Galbūt rudenį atvyks ateiviai ir atneš Tikrą skiepą, o gal karvės susirgs nauja kanopų karštine, o žmonės turės skiepytis kas antrą dieną, a? Ko dar prispėliosit? Eikit dirbt, lodariai , "ekspertai" jie ble...
Tol, kol bus šitokia fašistinė-revanšistinė Rusija su savo įsisenėjusiu imperiniu mąstymu, pasaulyje epidemijų atsiras ir atsiras. Orkos išmoko vieną: kurti kas žudo, sukelia skausmą ir ašaras.
Kad ir pasiskiepije serga kovidu kelis kartus kaip ir anksčiau sirgdavo gripu tokie patis simptomai .
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų