Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės, 2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline. Dažniausiai juostine pūsleline serga vyresni nei 50 m. asmenys.
Vėjaraupiai yra ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Varicellazoster virusas (VZV). Šis virusas gali sukelti dvi skirtingas infekcines ligas – vėjaraupius ir juostinę pūslelinę.
„Persirgus vėjaraupiais virusas migruoja iš odos per juntamuosius nervus į nugaros smegenų nervinius mazgus, kur neaktyvios būklės išlieka daugelį metų. Nusilpus imuninei sistemai, virusas aktyvuojasi ir per juntamuosius nervus migruoja į jų inervuojamą odos sritį.
VZV suaktyvėti gali po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms, ir sukelti juostinę pūslelinę – tai neuralginis skausmas ir vienpusis pūslelinis odos bėrimas pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Dažniausiai pažeidžiami tarpšonkauliniai nervai, taip pat gali būti pažeistas veidinis, klausos, akių ir retais atvejais kiti nervai“, – pažymi E.Savickienė.
Pirmieji juostinės pūslelinės simptomai pasireiškia likus keletui dienų iki bėrimo atsiradimo:karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas ir stiprus skausmas būsimų bėrimų vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje, –pirmasis ligos požymis. Atsiradęs juostinės pūslelinės bėrimas pasireiškia nesimetriškai, vienoje kūno pusėje.
Bėrimas pasireiškia grupėmis pūslelių, pripildytų skysčio. Išbertas vietas skauda, degina, peršti. Dažniausiai nuo juostinės pūslelinės pasveikstama per 2–4 savaites, jei nėra ligos komplikacijų. Tačiau persirgus itin dažnai pasireiškia juostinės pūslelinės komplikacija – poherpetinė neuralgija (neuropatinio skausmo sindromas), kuri gali tęstis nuo kelių mėnesių iki metų.
Juostine pūsleline sirgti gali tik tie asmenys, kurie sirgo vėjaraupiais, nes tai yra VZV reaktyvacija. Juostine pūsleline negalima užsikrėsti po kontakto su vėjaraupiais sergančiu asmeniu, bet galima užsikrėsti vėjaraupiais po kontakto su juostine pūsleline sergančiu asmeniu.
Apsaugo skiepai
Vėjaraupiai – tai ūmi, labai užkrečiama ir epidemiškai plintanti infekcinė liga, kuriai būdinga gerybinė eiga. Vėjaraupiai pasireiškia karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu. Liga paplitusi visame pasaulyje. Iki 90 proc. žmonių perserga vėjaraupiais. Vėjaraupiais Lietuvoje kasmet serga 13–18 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas vėjaraupiais registruojamas tarp 2–8 metų vaikų.
Patikima apsauga nuo vėjaraupių – skiepai. Skiepijama gyva susilpninta vėjaraupių viruso vakcina, kuria skirta skiepyti asmenis nuo 9 mėn. amžiaus. Lietuvoje ši vakcina nėra kompensuojama valstybės lėšomis. Tiek vaikams, tiek suaugusiems skiriamos dvi vakcinos dozės su 6 savaičių intervalu.
Skiepytis rekomenduojama:
visiems, anksčiau nesirgusiems vėjaraupiais asmenims, ypač prieš pradedant ar jau lankant darželius bei mokyklas;
sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).
Suaugę asmenys, kurie persirgo vėjaraupiais ir ateityje nori išvengti juostinės pūslelinės bei poherpetinės neuralgijos (ilgalaikio nervo skausmo persirgus juosiančiąja pūsleline), taip pat gali pasiskiepyti nuo juostinės pūslelinės. Ši vakcina skirta suaugusiems asmenims nuo 50 metų. Priklausomai nuo vakcinos gamintojo gali būti skiriama 1 arba 2 (atliekamos dviejų mėnesių intervalu) vakcinos dozės. Dėl šių skiepų kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
