Dalinamės Lietuvos medikų sąjūdžio išplatintu kreipimusi:
„Mielieji, įprastai Jūs ateinat pas mus pagalbos, o šiandien mes kreipiamės į Jus.
Toks mūsų darbas – būti šalia Jūsų ir padėti, kiek sugebam. Pasitinkam Jus, ateinančius į gyvenimą ir palydim iškeliaujančius. Gydom Jus, baram ir giriam, taisom ligos sudarkytus kūnus, sustabdom Jūsų gyvenimą ir vėl į jį sugrąžinam po operacinės lempomis. Kartais surenkam Jus iš gabaliukų. Nes gyvenimas to vertas. Nevalia į jį žiūrėti atsainiai.
COVID-19 mūsų gyvenimą pakeitė. Tai dar nepilnai pažįstama liga, pateikianti vis naujų grėsmių, verčianti įsitempti ir būti budriems. Mes nesugebėjom išgelbėti net kai kurių kolegų ir savo artimųjų. Labai laukėm vakcinų, išbandėm jas pirmieji savo kūnais ir jau žinom jų efektą.
„Niekam daugiau nesinori karantino“
Susikaupkim ir kartu užbaikim pasiruošimą rudeniui. Niekam daugiau nesinori karantino. Nebenorim beviltiškai užleistų Jūsų ligų, nebenorim laikyti namie uždarytų vaikų.
Leiskit gyventi savo seneliams, jie Jūsų šaknys ir išmintis.
Leiskit būti sveikiems savo tėvams, jie dar turi daug ką nuveikti.
Leiskit augti sveikiems savo vaikams. Nesiklausykit teigiančių, kad vaikams ši infekcija nepavojinga. Jie serga daug lengviau, bet nėra nei vieno infekcijos sukėlėjo, kuris būtų vaiko organizmui naudingas. Po kiekvienos virusinės epidemijos stebim naują vaikų cukrinio diabeto bangą, naujus autoimuninius ir onkologinius susirgimus, naujas kraujo ligas. Mes dar nežinom, kokios bus pasekmės, kai po šios pandemijos praeis keli ar keliolika metų. Jei aplink vaiką pasiskiepys suaugusieji, tas vaikas bus daug saugesnis. Saugokit savo vaikus.
Pasaulis nugalėjo raupus, poliomielitą ir daug kitų ligų skiepų pagalba. Mes tikrai galim įveikti ir šitą infekciją. Virusas be mūsų yra negyvas, jam reikalingos mūsų ląstelės. Tam, kad jas pakeistų, ir sukeltų ligas, o kai kuriems mirtį. Mes kartu galim susidoroti su juo. Jei kiekvienas pasiskiepijęs nusives skiepytis dar nors vieną žmogų, būsim daug stipresni keistame kare už laisvą gyvenimą. Tik po vieną žmogų įkalbėkit – ir būsit padarę svarbų darbą visos valstybės labui. Prašome Jūsų pagalbos kovoje už visų sveikatą.“
Epidemiologinė situacija blogėja
Lietuvoje pamažu keičiasi epidemiologinė situacija – bent pagal naujus atvejus ir teigiamą tyrimų dalį vis daugiau savivaldybių nusidažo raudona ir geltona spalva. Penktadienį skelbiamais statistikos duomenimis, rausvo C1 zonos ribą jau peržengė Šiaulių miestas. „Raudonąja“ tapo ir Skuodo savivaldybė. Yra ir gerų žinių – Rietavas grįžo į geltonąją zoną.
Naujausiais statistikos duomenimis, į C1 zoną (kai 14 d. naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv. siekia 150–200, o teigiamų tyrimų per 7 d. dalis 0–4 proc.) jau patenka ir Šiaulių miesto savivaldybė, kur naujų atvejų rodiklis šiuo metu siekia 103,1.
Pirmose vietoje lieka „rausvosios“ Klaipėdos miesto (152,3), Palangos miesto (121,8), Kretingos rajono (115,2) savivaldybės.
Tuo metu Šilutė ir Skuodas priklauso C2 raudonajai epidemiologinei zonai, kai naujų atvejų skaičius siekia 150–200, o teigiamų tyrimų dalis – iki 10 proc. Naujų atvejų skaičius Šilutės rajone siekia 113,3, o teigiamų tyrimų dalis lygi 4,8 proc. Skuode pirmasis rodiklis yra mažesnis – 83, tačiau teigiama tyrimų dalis siekia lygiai 4 proc.
8 savivaldybėse 2 sav. naujų atvejų skaičius vis dar siekia 0.
Naujas atvejų šuolis
Taip pat penktadienį fiksuotas naujų atvejų šuolis – 223 užsikrėtimai koronavirusu. Nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 51,6, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,8 procento. Taigi visa šalis pagal šiuos rodiklius jau patenka į geltonąją B2 zoną.
Primenama, kad lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų dalimi per septynias dienas. Ji patvirtinta šių metų vasarį kaip karantino atlaisvinimo planas.
A arba žaliasis scenarijus galioja, kai 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 25 atvejai, o teigiamų testų dalis yra mažesnė nei 4 procentai. B arba geltonasis scenarijus suskirstytas į B1, kai yra 25–50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų, ir B2, kai 100 tūkst. gyventojų teka 50–100 atvejų.
Taip pat yra C arba raudonasis ir D – juodasis scenarijai, kai atvejų skaičiai perkopia atitinkamai 100 ir 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Anksčiau su šiais spalviniais rodikliais buvo siejami konkretūs suvaržymai ir atlaisvinimai, tačiau pastaruoju metu Vyriausybės atstovai akcentuoja, kad griežtesnės priemonės bus siejamos pirmiausia su ligoninių užimtumu.
Šalyje atlikti 5939 molekuliniai (PGR) ir 3990 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 280 tūkst. 541 žmogus, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 1353.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4409 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9007 mirtys.
Pirma doze vakar paskiepyta net virš 11 tūkst.
Praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 16 tūkst. 411 žmonių: 11 tūkst. 439 iš jų gavo pirmąją, o 4972 – antrąją skiepo doze, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 336 tūkst. 272 žmonės, visiškai – 1 mln. 200 tūkst. 803.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,7 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,4 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,2 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 61,3 proc., 45–54 metų grupėje – 55,5 proc., 35–44 metų grupėje – 54,1 proc., 25–34 metų grupėje – 46,8 proc., 16–24 metų grupėje – 44,8 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 12,4 procentų.
Šios reikšmės per parą paaugo keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 47,8 proc. žmonių – 0,4 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 379 tūkst. 555 skiepų dozių, iš jų sunaudota 2 mln. 463 tūkst. 23 dozės.
Nepanaudota šiuo metu per 916,5 tūkst. vakcinos dozių.
