Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dar trečiadienį užfiksavus visų laikų užsikrėtimų COVID-19 rekordą Lietuvoje, specialistai įspėja, kad tai – tik neįprastai didelių skaičių pradžia. Primenama, kad daugelyje šalių omikron atvejai jau muša rekordus, o pas mus ši koronaviruso banga maksimumą turėtų pasiekti mėnesio pabaigoje-vasario pradžioje. Tuo metu medicinos biologas Daniel Naumovas, pateikęs keturis pandemijos scenarijus, vylėsi, kad išsipildys optimistiškiausias jų.

Dar trečiadienį užfiksavus visų laikų užsikrėtimų COVID-19 rekordą Lietuvoje, specialistai įspėja, kad tai – tik neįprastai didelių skaičių pradžia. Primenama, kad daugelyje šalių omikron atvejai jau muša rekordus, o pas mus ši koronaviruso banga maksimumą turėtų pasiekti mėnesio pabaigoje-vasario pradžioje. Tuo metu medicinos biologas Daniel Naumovas, pateikęs keturis pandemijos scenarijus, vylėsi, kad išsipildys optimistiškiausias jų.

VUL Santaros klinikų Biobanko vadovas D. Naumovas konstatavo, kad šie metai, prasidėję su atvejų augimu, artimiausiu metu ir toliau eis tokia linkme.

„Tikrai laukia labai didelis atvejų skaičius. Taip bus dėl to, kad jau turime omikroną, kuris palaipsniui išstumia delta atmainą. Taip pat ir dėl to, kad turėjome šventinį laikotarpį, kada toli gražu ne visi žmonės laikėsi visų epidemiologinių rekomendacijų“, – portalui tv3.lt komentavo jis.

Anot pašnekovo, kaip toliau vystysis omikron banga, galima numanyti stebint Vakarų šalis, mat ten dėl didesnio gyventojų tankio ir judėjimo virusas išplinta greičiau.

REKLAMA
REKLAMA

„Taigi taip galime numatyti, kas bus pas mus. Vakarų šalyse omikronas uždominavo dar gruodžio pabaigoje ir matome neįtikėtinus atvejų skaičius – Jungtinėje Karalystėje, Italijoje kasdien nustatoma 200 tūkst., Prancūzijoje – net 300 tūkst. atvejų. Tad tikrai nereikia nustebti, kad atvejų skaičius ir pas mus perkops ne tik 5 tūkst. atvejų ribą, bet bus ir virš 10 tūkst.“, – konstatavo biologas.

Kad ir sergama lengviau, ligoninės pildysis

D. Naumovo teigimu, taip pat tikėtina, kad artimiausiu metu matysime ir ligoninių užsipildymą. 

„Europoje situacija yra tokia, kad ligoninės yra pilnos, bet gera žinia, kad reanimacijos nebūna perpildytos. Tai rodo, kad ši atmaina yra mažiau mirtina, bet vis tiek sukelia ne tik lengvus simptomus“, – komentavo jis.

Pažymima, kad hospitalizacijų augimas pavojingas tuo, kad žmonės negali gauti įprastinio gydymo ir mirtingumas šalyje didėja. 

„Tai reiškia, kad tik dėl tiesioginio kovido miršta žmonės, bet ir kitų negydytų ligų. Tai yra didžiausia mūsų pandemijos bėda. COVID-19 nėra labai mirtinas, bet pablogina ir labai apsunkina sveikatos sistemos darbą. Tikėtina, taip atrodys ir pirmieji 2022-ųjų mėnesiai“, – dėstė D. Naumovas.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu vasara, medicinos biologo manymu, tikėtina, kaip ir buvusios vasaros, turėtų būti ramesnė pandemijos atžvilgiu, mat karštas, sausas oras apsunkina viruso plitimą.

Įvardijo 4 viruso evoliucijos scenarijus

Pašnekovas priminė, kad šiuo metu taip pat lieka aktualūs dar prieš kurį laiką įvardyti keturi viruso evoliucijos scenarijai.

„Virusas gali mutuoti taip, kad stipriai padidės mirtingumas. Toks atvejis yra galimas, nes kitų zoonotinių koronavirusų mirtingumas yra stipriai didesnis. Jei kalbame apie dabar cirkuliuojantį SAR-CoV-2, kurio mirtingumas siekia 1–2 proc., tai užsikrėtus SARS-CoV jis yra apie 10 proc., o MERS-CoV – apie 35 proc. Taigi galimybė evoliucionuoti į šią pusę yra, bet matome su omikron, kad galbūt taip ir nebus. Tad tikėkimės, kad ir nebus“, – vylėsi D. Naumovas.

Antras jo įvardytas scenarijus irgi neskamba optimistiškai. Pagal jį virusas galėtų taip stipriai pasikeisti, kad dabartiniai skiepai taptų visiškai neveiksmingi. 

REKLAMA
REKLAMA

„Ką mes matome dabar – omikronas jau yra stipriai pasikeitęs nuo pirminio Uhano viruso, prieš kurį buvo sukurti skiepai. Dėl to skiepų efektyvumas dabar yra sumažėjęs, bet nėra nulinis. 

Trečias scenarijus yra toks, kad virusas taps atsparus visiems dabar taikomiems vaistams. Teoriškai tai įmanoma, bet tai yra mažai tikėtinas variantas, nes gydymui dažnai naudojamos vaistų kombinacijos. Taip pat yra kuriami nauji vaistai. Taigi, tikėtina, kad pagal į scenarijų virusas neevoliucionuos“, – svarstė jis.

Ketvirtas D. Naumovo įvardytas scenarijus labiausiai optimistinis ir, kaip sakė specialistas, greičiausiai realistiškiausias.

„Visi tikimės, kad virusas taps silpnai virulentiškas, panašus į paprastą peršalimo virusą. Ir šis scenarijus iš tiesų yra realus, optimistiškas, nes omikronas jau dabar sukelia ne tokius sunkius simptomus. Vieni scenarijai yra baisesni už kitus, bet žmonės vis tiek išmoks gyventi  su šiuo virusu“, – pastebėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Banga praeis per 2 ar daugiau mėnesius

Kaip atlikęs galimą viruso plitimo modeliavimą pranešė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis, omikron banga savo maksimumą pasiekia per maždaug 2–3 savaites.

„Tai kadangi apie savaitę Lietuvoje jau vyksta pakilimas, tai to maksimumo galima tikėtis į sausio pabaigą–vasario pradžią. Ir tai patvirtina keleto šalių, kurios jau pasiekusios, atrodo, maksimumą arba bent atskiri rajonai kaip Jungtinėje Karalystėje Londonas arba Pietų Afrikos Respublikoje turime pavyzdį (...), tai truko irgi 2–3 savaites.

Kaip rodo modeliavimas, nusileidimas irgi panašiai užtruktų, taigi visa banga, skirtingai negu delta atmainos, kuri trukdavo 3 mėnesius ir panašiai, visa tai gali susitalpinti į porą mėnesių – 8–10 savaičių“, – komentavo jis.

Vis dėlto, nepaisant prognozuojamų aukštų užsikrėtimų skaičių, 240-ies užimtų reanimacinių lovų ribos, kuri apsibrėžta kaip rodiklis skelti karantinui, galima ir nepasiekti.

REKLAMA
REKLAMA

Lygindamas su kitomis šalimis, kur omikron jau išplitęs, ir pritaikydamas skaičius Lietuvos masteliui J. Augutis teikė optimistinę prognozę, pagal kurią į ligonines pakliūtų tik nedidelė dalis užsikrėtusiųjų. Visgi kaip artimiausią galimą pavyzdį mums įvardijo Graikiją.

„Čia nuo to optimizmo skaičiai nukrypsta – jie Lietuvai atvejų generuotų apie 9 tūkst., hospitalizuotų apie 2 tūkst., mirčių skaičius turbūt būtų panašus, kokį matome dabar – apie 15–17, reanimacijoje – apie 150. Bet, kaip matome, tikrai neviršija Lietuvoje nustatytos galimybių ribos – 240-ies RITS lovų“, – nurodė rektorius.    

Atvejai perkopė 4 tūkst. ribą

Portalas tv3.lt primena, kad dar vakar nustatyti 4635 atvejai. Ketvirtadienio duomenimis, praėjusią parą fiksuotas 4051 naujas COVID-19 atvejis, mirė 19 žmonių. 16 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė po aštuonis vyresnius nei 70-ies ir 80-ies metų žmones, du mirusieji priklausė 90–99 metų grupei, vienam mirusiajam buvo per 50-imt.

REKLAMA
REKLAMA

Pilnai paskiepyti buvo trys iš jų: du vyresni nei 80-ies metų žmonės ir vienas vyresnis nei 70-ies metų žmogus.

Iš 7603 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 687. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama beveik 14,4 tūkst. mirčių.

Šalyje praėjusią parą atlikta apie 21,5 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Praėjusią parą per 1,1 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 14,2 tūkst. žmonių.

Reanimacijose – 92 pacientai

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1087 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 92 iš jų – reanimacijoje.

Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldytas 121 žmogus – beveik tiek pat, kiek buvo ankstesnę parą.

46 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 923 žmonėms.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.

REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybė taip pat yra nusprendusi, jog reikalavimai neturintiesiems galimybių paso būtų atlaisvinami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebūtų gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų išaugo ir siekia 1366,1 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis išliko nepakitęs ir siekia 18,6 procento.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo beveik 556 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 7,6 tūkst. žmonių.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų