REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šią savaitę Lietuvoje paskelbtus 12–15 m. paauglių skiepijimo nuo COVID-19 startą gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis teigia, kad tik laiko klausimas, kada nuo šios infekcijos bus skiepijami ir kūdikiai. Kaip nurodė jis, tyrimai dėl to jau vyksta, o apskritai skiepyti vaikus būtina dėl kelių priežasčių.

Šią savaitę Lietuvoje paskelbtus 12–15 m. paauglių skiepijimo nuo COVID-19 startą gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis teigia, kad tik laiko klausimas, kada nuo šios infekcijos bus skiepijami ir kūdikiai. Kaip nurodė jis, tyrimai dėl to jau vyksta, o apskritai skiepyti vaikus būtina dėl kelių priežasčių.

REKLAMA

Kaip teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, šiuo metu pasirinkta 12 m. amžiaus riba – daugiau techninis žingsnis ir mažai abejonių, kad netrukus COVID-19 vakcina bus prieinama visų amžiaus grupių žmonėms.

„Pamenate, anksčiau buvo nuo 16 m. riba, dabar – keliais laipteliais žemiau. Tiesiog yra atliekami tyrimai leidžiant  amžiaus kartelę žemyn ir šiandien yra atlikti tyrimai tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Europoje, patvirtinantys, kad COVID-19 RNR vakcina yra saugi ir veiksminga paaugliams nuo 12 m. Tai tiesiog skirtingi tyrimo etapai, kitos priežasties čia nėra.

Ši amžiaus riba tikrai toliau leisis žemiau, nes jau dabar yra inicijuoti klinikiniai tyrimai skiepijant vaikus nuo 6 mėnesių amžiaus. Kitaip sakant, artimiausiu metu galime tikėtis, kad taip, kaip  ir kitos vakcinos, vakcina prieš COVID-19 bus registruota visoms amžiaus grupėms“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl vaikams neleisti tiesiog persirgti?

Paklaustas, kodėl vaikams, kurie paprastai koronavirusine infekcija serga lengvai, neleisti persirgti savaime, V. Usonis pabrėžė, kad kai kuriais atvejais COVID-19 ir vaikams turi ilgalaikių pasekmių.

REKLAMA

„Pirmiausia pasakymas „leisti persirgti“ turi labai seną istoriją. Kadaise tą patį sakydavo apie raudonukę ir net daugiau – organizuodavo raudonukės vakarėlius, kad susitiktų vaikai ir natūraliai persirgtų, galvojant apie raudonukės grėsmę kada nors ateityje nėščioms moterims. Tą patį kalbėjo apie vėjaraupius, kai dažniausiai tai nesunki liga, tegu natūraliai perserga. Dabar tą patį kalbame apie šių dienų aktualiją.

Kaip vaikų gydytojas aš visada sakau, kad jei galime vaiką apsaugoti nuo ligos, tai kodėl turime leisti tam vaikui sirgti? Kaip bebūtų, akivaizdu, kad COVID-19 serga ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Tiesa, jie serga kiek kitaip nei suaugusieji, bet jie serga“, – kalbėjo jis. 

REKLAMA
REKLAMA

V. Usonis nurodė, kad vaikams persirgus net ir nesunkiomis COVID-19 formomis lieka ilgalaikių liekamųjų reiškinių – tokių kaip greitesnis nuovargis, galvos skausmai, kartais nemiga, sunkumai mokantis. 

„Tos rizikos yra, visada ja galima vertinti – didelė ji ar maža, bet vėlgi, jei tų rizikų  galima išvengti, kodėl to nepadarius?“ – svarstė jis. 

Naudos ir rizikos santykis – vakcinų naudai

V. Usonis pabrėžia, kad yra trys pagrindinės priežastys, kodėl turėtų būti skiepijami ir vaikai. Viena jų jau įvardyta – vaikai irgi serga ir reikia juos apsaugoti. Kitas skiepytis turintis skatinti argumentai – vaikai turi grįžti į mokyklas ir turi grįžti saugesni. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ir trečia priežastis, kad ir nedaug tų procentų, bet vaikai yra mūsų visuomenės dalis. Ir jei kalbame apie visuomenės imunitetą ir jo siekiame, tai visos visuomenės grupės turėtų prisidėti prie imuniteto formavimo“, – pridūrė profesorius. 

Paklaustas, kodėl daugumai vaikų prasergant lengvai juos reikia skiepyti vaikus, kai vakcina nuo viruso perdavimo vis tiek neapsaugo, bet gali padaryti ir žalos, V. Usonis tikino, kad naudos ir rizikos santykis neabejotinai yra vakcinų naudai.

„Čia reikia kalbėti apie naudos ir rizikos santykį tiek natūraliai sergant, kokia yra rizika užsikrėsti, kokia rizika, kad tai bus sunkesnė ligos forma, net dauginis organų pažeidimas – retai pasitaikanti, bet pasitaikanti forma vaikams. Tai tos rizikos nepalyginamai didesnės, kai kalbame apie natūralią infekciją, „leidimą“ lengvai persirgti  lyginant su povakcininiais reiškiniais, kurie yra žinomi įskiepijus vakcinas“, – tvirtino jis. 

REKLAMA

Anot gydytojo, net jei vaikas yra persirgęs be simptomų ir turi antikūnų, tikrai nieko neatsitiks ir jį paskiepijus apsauga bus tik sustiprinta.

Užduotis – išvengti pandemijos tarp vaikų

Kaip aiškino Vaikų pulmonologė-alergologė dr. Indrė Plėštytė-Būtienė, vaikų skiepijimas būtinas ne tik dėl viruso plitimo ir galimybių jam mutuoti stabdymo, bet ir tam, kad būtų užkirstas kelias koronaviruso pandemijai tarp vaikų.

„Be vaikų pasiekti 70 proc. imunizaciją, kas užtikrintų epidemiologiškai, kad liga neplistų, ir užkirsti kelią viruso mutacijoms beveik neįmanoma. Vienas iš tokių pasakymų, neva vaikai ne taip dažnai serga kovidine infekcija, mutacijos vis tiek atsiranda ir mes niekada nežinome, ar jos nepažeis mūsų vaikų. Sustabdę koronaviruso plitimą, sustabdysime ir mutacijas ir tikrai ateityje galėsime užtikrinti, kad nebūtų paskelbta pandemija tarp vaikų“, – kalbėjo ji spaudos konferencijos metu.

REKLAMA

Dar lieka neatsakytų klausimų dėl masinės vaikų vakcinacijos

Savo ruožtu VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė, profesorė Aurelija Žvirblienė portalui tv3.lt yra pastebėjusi, kad dar nėra vieningos nuomonės, ar vaikų skiepijimas reikšmingai prisidėtų prie viruso perdavimo stabdymo.

„Žinoma, kad jaunesnio amžiaus vaikai ir taip nedažnai perduoda virusą. Dar kitas klausimas, ar virusas keičiasi į tokią pusę, kad vaikams darosi labiau pavojingas. Aišku, jau dabar turime atvejų, kai persirgimas koronavirusu vaikams yra pavojingas, girdime apie pokovidinį sindromą. Pati žinau atvejų, kai tiek vaikai sunkiai sirgo pačia infekcija, tiek po jos liko pažeidimų. Taigi nėra taip, kad liga būtų vaikams visiškai nekenksminga. Bet dar yra klausimų, kurie reikalauja platesnių tyrimų ir pasvėrimo“, – aiškino mokslininkė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji čia pateikė ir Izraelio pavyzdį, kur žadėta skiepyti paauglius, tačiau kurį laiką procesas buvo pristabdytas. 

„Dabar Izraelyje jau priimtas sprendimas, kad rekomenduojama skiepyti paauglius, bet su tam tikromis išlygomis – pasveriant užsikrėtimo riziką, jei, pavyzdžiui, tėvai kažkur keliauja, todėl yra rizika užsikrėsti naujais viruso variantais, arba vaikas turi sunkių gretutinių ligų, antsvorio. Ir sprendimas nėra toks, kad dabar Izraelyje visi paaugliai skiepijami masiškai, yra nustatyti tam tikri prioritetai, tėvai gali jais vadovautis“, – kalbėjo imunologė. 

Be kita ko, ji pridūrė, kad kol kas apskritai trūksta duomenų, kokie vaikai iš tiesų atsiduria rizikos zonoje, kam COVID-19 kelia didžiausią grėsmę.

REKLAMA

„Čia gali būti genetiškai nulemti dalykai, kurių dar nemokama patikrinti. Išties galbūt tikslinga būtų pirmiausia skiepyti rizikos grupes, kuriems grėstų sunkios komplikacijos. Bet kol kas nežinome, kokios yra tos rizikos grupės, nes kitą kartą vaikas gali būti sveikas, o jam išsivysto sunkios pokovidinės komplikacijos“, – aiškino A. Žvirblienė. 

DIENOS PJŪVIS. Masinė vakcinacija – ką reikia žinoti žmonėms prieš skiepą?

Skiepytis galės ir be tėvų sutikimo

Portalas tv3.lt primena, kad registruoti vaikus skiepijimui gali tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai, vaikams taip pat bus taikoma pilnos vakcinacijos schema.

Užregistravus vaiką vakcinacijai, bent vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų turi kartu atvykti į vakcinacijos centrą. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis.

Jeigu vaiko nuomonė dėl vakcinacijos nesutampa su tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų nuomone, jis gali kreiptis į šeimos gydytoją, kuris kreipiasi į gydytojų konsiliumą, o šis priima sprendimą dėl vaiko vakcinacijos nuo COVID-19 ligos. Gavęs tokį dokumentą, vaikas gali savarankiškai registruotis skiepui ir pats atvykti į vakcinacijos centrą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų