Gydytojai kreipiasi į pacientus: jei tai tęsis, sulauksime dar didesnio perteklinių mirčių šuolio

Praėjusių metų paskutiniais mėnesiais Lietuvoje fiksuojant dešimtmečiais neregėtas perteklinių mirčių aukštumas specialistų akys nukrypo į ne tik Covid-19, bet ir kitų ligų sąlygotą padidėjusį pacientų mirštamumą. Dėmesio centre – lietuvių gyvybes ir taip labiausiai šienaujančios kraujotakos ligos. Gydytojai su nerimu prognozuoja, jog jei bijodami viruso pacientai toliau nesikreips pagalbos, sulauksime dar didesnio mirčių šuolio.

Pirmojo karantino metu visiškai sustabdžius planines paslaugas stipriai krito ne tik planinės kardiologinės, bet ir būtinosios pagalbos apimtys.

Tą atskleidė VU mokslininkų atliktas tyrimas, skirtas įvertinti kardiologinės tarnybos funkcionavimą pirmojo karantino metu ir pokarantininiu laikotarpiu, t. y. nuo balandžio iki rugsėjo–spalio mėnesio.

Pagalbos sulaukė kas antras

Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu pagrindines tyrimo įžvalgas pateikęs VU Santaros klinikų gydytojas kardiologas, profesorius Giedrius Davidavičius konstatavo, kad dauguma kardiologinių paslaugų į įprastas apimtis grįžo tik rugsėjo mėnesį. 

„Pirmojo karantino metu stipriai sumažėjo asmenų skaičius, kurie apsilankė dėl ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Ypač tai aktualu buvo balandžio mėnesį, kai tik kas antras ligonis galėjo patekti pas gydytoją. Ir ambulatorinių paslaugų apimtys pilnai grįžo į vėžes tik rugsėjo mėnesį.

Pasigilinus į paslaugų lygius ir tipus, labiausiai – nuo 45 iki 60 proc. – sumažėjo antrinio ir tretinio lygio kardiologo teikiamų konsultacijų. Aišku, sustojo ilgalaikio stebėjimo paslaugos, širdies ir kraujagyslių ligų programa, (...) nebeteiktos ir tokios svarbios dienos stacionaro paslaugos“, – vardijo jis ir pridūrė, kad paslaugų apimtys tolygiai mažėjo per visas savivaldybes 40–60 proc.

Ketvirtadaliu sumažėjo būtinosios pagalbos

G. Davidavičius nurodė, kad kardiologinių paslaugų visų pirma nebesikreipė jaunesni asmenys – tiek į kardiologus, tiek bendrosios praktikos gydytojus.

REKLAMA

„Nors bandyta išlaikyti neatidėliotiną ir skubią pagalbą, matoma, kad ligonių skaičius, kurie kreipėsi dėl būtinosios pagalbos, sumažėjo ketvirtadaliu“, – atkreipė dėmesį gydytojas. 

G. Davidavičius pabrėžė, kad stacionaro paslaugų prieinamumas atkartoja situaciją su ambulatorinėmis ir vėlgi tik kas antras pacientas gavo pagalbą. Jis pažymėjo, kad stacionare atliekamos tokios svarbios širdies chirurginės operacijos – pavyzdžiui, vainikinių arterijų šuntavimas. 

„Kiekvieną mėnesį trijose šalies gydymo įstaigose atliekamų operacijų skaičius svyruoja tarp 250–300. Balandžio mėnesį jam stipriai sumažėjus net rugsėjo mėnesį nepasiekė praeitų metų procedūrų apimties“, – pasakojo jis.

Taip pat gerokai sumažėjusios diagnozuojamos koronarinės ligos atvejų skaičius, lyginant su 2019 m.

Daugiau mirčių namuose

Nors buvo stengiamasi išlaikyti klasterines paslaugas, kalbant apie miokardo infarkto paslaugų teikimą, balandžio mėnesį daugiau nei trečdaliu mažiau asmenų neatvyko arba nebuvo nukreipti. Tik rugsėjo mėnesį paslaugų lygis grįžo į normą ir buvo net kiek didesnis nei praėjusiais metais.

G. Davidavičius pažymėjo, kad esant miokardo infarktui stacionare neatlikus būtinų intervencijų mirštamumas būna 2–3 kartus didesnis. 

„Vyresnių asmenų mirštamumas dar didesnis, jei ūmus infarktas gydomas medikamentiškai ar negydomas“, – aiškino kardiologas.

Perteklinių mirčių analizė tuo metu rodo, kad karantino pradžioje ir pokarantininiu laikotarpiu mirštamumas dėl kardiovaskulinių priežasčių yra išaugęs.

„Jei skaičiuotume absoliučiais skaičiais, nuo sausio pradžios iki spalio pabaigos, būtų arti 700 daugiau mirties atvejų. Ženkliau padaugėjo mirčių tarp vyrų, taip pat pasikeitė mirčių lokacija – daugiau mirčių registruojama namuose“, – aiškino jis. 

Baimė kreiptis į gydytojus grįš bumerangu

Kauno klinikų gydytojos kardiologės prof. Jurgitos Plisienės teigimu, tai, kokius rezultatus matome po pirmo karantino, neturėtų stebinti, nes paslaugos buvo sustabdytos.

REKLAMA

„Tačiau man nerimą kelia dabartinė situacija, kad tai, ką mes stebime Kauno klinikose, kad pacientai bijo kreiptis. Ir mes kasdien turime laisvų talonų, pas kardiologus Kauno klinikose galima patekti kad ir šiandien po pietų, tačiau pacientai nesikreipia.

Taigi ta baimė po kurio laiko grįš bumerangu – padaugės užleistų ligų, pražiūrėtų infarktų, širdies nepakankamumo atvejų. Tai, be abejo, visų pirma atsiliepia žmonėms dėl blogesnių išeičių ir, tikėtina, kad tada mirčių skaičius bus dar didesnis. Tačiau tai atsiliepia ir ekonomikai, nes puikiai žinome, kad kuo ligonis sunkesnis, tuo daugiau lėšų jam pagydyti iki norimo rezultato prireikia“, – posėdžio metu kalbėjo gydytoja.

Ji pažymėjo, kad panaši situacija stebima ir kitose įstaigose – lieka laisvų talonų ir pacientai tiesiog kviečiami registruotis. 

„Svarbiausia, kad šios paslaugos šiuo metu yra prieinamos, bent jau universitetinėse ligoninėse“, – sakė gydytoja.

Pacientai nueina kryžiaus kelius

Savo ruožtu parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad neretai didžiausia problema prisibelsti pas gydytojus tampa tiems asmenims, kurie jaučia pirmuosius negalavimo simptomus.

„Žmonės negali operatyviai išsitirti dėl apsunkintos tvarkos – reikia iš šeimos gydytojo gauti nukreipimus pirminiams tyrimams, toliau reikia kreiptis pas kardiologus. Čia daugiau kalbu apie mažesnių savivaldybių įstaigas. (...) 

Eilė pas kardiologus yra du mėnesiai į priekį ir be siuntimo patekti į regionines ligonines ar tas, kurios yra pavaldžios ministerijai, 5 didžiosios respublikinės ligoninės, ten pacientas pakliūna per 3 ar 5 dienas, bet jis turi praeiti kryžiaus kelius. 

Taigi jis lieka nusivylęs, kad reikia laukti, nėra specialisto, tad pirminiame etape pacientui kilus problemai jis atsisako pagalbos ir nusprendžia laukti, kada baigsis karantinas ir jis pats galės nueiti ir susitvarkyti reikalus“, – sakė ji siūlydama galbūt pirminiame etape supaprastinti tvarką ir paciento patekimą pas gydytoją be siuntimo.

REKLAMA

Siūlo įteisinti nuotolinę paslaugą

Tuo metu Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. Jelena Čelutkienė pasidalino trimis galimais ir šiuo metu aktualiais siūlymais. 

„Viena, reikalingas specialiųjų nuotolinių kardiologinių paslaugų reglamentavimas, nes iki šiol jo neturėjome. Iki šiol tik šeimos gydytojai oficialiai tą gali teikti. Nuotolinės paslaugos spręstų stabilių pacientų poreikį juos konsultuoti ir tęsti jų gydymą.

Antras pasiūlymas – būtų reikalingos kitos rūšies nuotolinės paslaugos. Taip, kaip žmonės skambina į greitąją pagalbą, taip galėtų skambinti kitu kanalu tada, kai reikia rūšiuoti, kam reikalinga skubi, kam – planinė pagalba“, – dėstė ji.

Profesorė čia pasidalino gerąja patirtimi ir Didžiosios Britanijos, kur esama vadinamojo krūtinės skausmų paciento kelio. 

„Yra net paruoštos specializuotos slaugytojos, kurios gali suprasti, kiek paciento būklė yra neatidėliotina. Ir tada arba pacientui reikalinga skubi pagalba, arba jis gali būti po kelių dienų priimtas kardiologo, gal tokiu atveju ir be šeimos gydytojo, kuris tokiu atveju tampa barjeru tokių nestabilių pacientų patekimui pas specialistus.

Trečias pasiūlymas – tai geroji patirtis iš Nyderlandų šiuo pandemijos piko metu. Jie monitoruoja kovidinių lovų skaičių visoje šalyje ir paskirsto kovidinius ligonius tolygiai tokiu būdu išlaikydami kitą stacionarinę pagalbą“, – siūlo J. Čelutkienė. 


Rašyti komentarą...
v
vile
2021-01-24 07:06:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
labai jau siūlomas tas nuotolinis gydymas nieko nepadeda,juk nepaklausysi širdies per telefoną,nesąmonių nesąmonė toks gydymas,ypač rajonų poliklinikose,kur net šeimos gydytojai vos vienas ar du dirba,žinoma geriausia būtų ,kad galetume be siuntimo patys kreiptis į specialistus apskričių poliklinikose,tada ir nebūtų perteklinių mirčių,nes dabar liga tik kovid,o kitos visai užmirštos
Atsakyti
-18

B
Baisu kas dedasi
2021-01-24 07:16:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Net aplankyti tiek laiko negalime artimuju ,uzdaryti keliai ,savivaldybes.kas per zmones valdzioje,vykdomas nusikaltimas,apleisti zmones,sergantys palikti likimo valiai.
Atsakyti
-15

J
Je
2021-01-24 05:58:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Posėdžiauja ponai valdžioj ,posėdžiauja, sveikatos apsaugos sistemoj poslinkių jokių. Nekontroliuojamas skiepyjimo procesas ,korupcija... Civilinės saugos sistema neveikia dešimtmečiais...,Be bizūno valdininkai nesusipras dirbti.
Atsakyti
-11

SKAITYTI KOMENTARUS (159)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų