Kaip žinia, dalis gyventojų yra persirgę koronavirusu ir turi antikūnų, tačiau įrašo apie tai e.sveikatoje nėra. Dar kita dalis žmonių pakankamai antikūnų turi ir praėjus daugiau nei pusmečiui po oficialios diagnozės patvirtinimo, tačiau jie naudotis galimybių pasu taip pat negali.
Norėdami gauti Galimybių pasą jie turi arba skubėti skiepytis, arba testuotis. Tuo metu ministro įsakymais apibrėžta, kad skiepytis nereikia tiek dar nepraėjus 150 d. po persirgimo, tiek ir tiems, kurie turi antikūnų. Tiesa, pasiskiepyti leidžiama ir anksčiau, jei atlikus antikūnų testą jis yra neigiamas (tik tarp COVID-19 ligos diagnozės ir antikūnų tyrimo atlikimo turi praeiti ne mažiau 3 savaitės).
Žada išspręsti rugpjūčio pradžioje
Nors antikūnų įtraukimo į Galimybių pasą klausimas keltas jam dar net nepasirodžius, iki šiol tai nėra išspręsta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar vasaros pradžioje teigė, kad reikiamus funkcionalumus dėl šio rodiklio įtraukimo išpildyti Registrų centrui yra pavesta iki rugpjūčio pradžios.
Kaip nurodė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, šis sprendimas nėra pasikeitęs.
„Registrų centras žada, kad jau rugpjūčio 4 d. bus antikūnų testo elementas matomas. Tai reiškia, kad žmonės, kur persirgo ir turi antikūnų, galėtų naudotis. Tik, matyt, būtų protingiau pasakyti, kad rugpjūčio pradžia [bus tas laikas]“, – trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo ji.
Kaip patvirtino ir Sveikatos apsaugos ministerija, šiuo metu valstybės įmonei Registrų centrui yra pavesta Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje atlikti pakeitimus sudarant galimybę korektiškai pateikti informaciją apie atliktus serologinius tyrimus, kad juos būtų galima interpretuoti.
Antikūnai išlieka ilgiau nei pusmetį
Kaip ne kartą yra pažymėjusi VU Gyvybės mokslų centro imunologė profesorė Aurelija Žvirblienė, tokio įrankio įtraukimas gali būti prasmingas, nes antikūnai po persirgimo gali išsilaikyti ir ilgiau nei pusmetį.
„Antikūnų buvimas galėtų būti rodiklis, pagal kurį galimybių pasas galėtų galioti“, – sakė ji.
Mokslininkė primena, kad tą patvirtina dar pernai pavasarį COVID-19 sirgusiųjų Nemenčinės gyventojų tyrimas. Antikūnų jie turėjo ir praėjus metams po persirgimo.
Taigi ir skiepytis viena vakcinos doze persirgusiems ji irgi siūlė tada, kai antikūnų lygis jau yra nukritęs, nebūtinai iškart praėjus 120 d.
„Labai patarčiau praėjus tam laikui pasidaryti antikūnų testą ir pasižiūrėti, koks yra titras. Jei antikūnų yra tikrai daug, keliasdešimt kartų viršija tą nulinę ribą, slenkstį, kurį kiekybiniai metodai dabar parodo, tai iš tikrųjų dar nėra būtina skiepytis. Tai rodo, kad žmogus dar turi apsaugą.
Taigi tokio žmogaus vietoje aš kol kas nesiskiepyčiau ir testą vėl pasidaryčiau po 2–3 mėnesių. Juo labiau kad šiuo metu yra galiojantis sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kad gali nesiskiepyti persirgusieji ir tie, kurie turi antikūnų“, – portalui tv3.lt yra aiškinusi imunologė.
Persirgimas prilygsta skiepui
Infekcinių ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas yra ne kartą pabrėžęs, kaip svarbu kiekvienam žinoti savo kovido statusą. Tad ir antikūnų titro ištyrimas būtų vienas tų elementų.
„Dalis žmonių bus tie, kurie persirgo ir nežino, kad persirgo, o pas juos yra susiformavęs imunitetas ir tai vos ne prilygsta skiepui. Kitas klausimas, kad persirgusiems žmonėms iš virusologinės pusės taip pat rekomenduotina pasiskiepyti, nes jiems ryškiai išauga antikūnų titras. Tačiau tokių oficialių rekomendacijų neatsiranda, nors moksliniai tyrimai patvirtina to neabejotiną naudą“, – sakė jis.
Tokio rodmens „žaliasis pasas“ neįtraukia
Kita vertus, A. Žvirblienė neslėpė, kad sprendimą dėl to ministerijai gali apsunkinti faktas, jog europinis „žaliasis pasas“ tokio rodiklio nenumato.
„Ir keliavimo galimybės tokiu atveju būtų apribotos. Taigi nežinau, kur link ministerijos sprendimas linksta“, – pridūrė ji.
Anot imunologės, keblumų gali kelti, kad galbūt kai kuriems žmonėms antikūnų testas gali būti nelabai tikslus, klaidingai teigiamas. Tačiau kartu ji sutiko ir su tuo, kad kartais ir PGR testai, pasitaiko, gali būti tiek klaidingai neigiami, tiek klaidingai teigiami.
Portalas tv3.lt primena, kad taip pat bus diskutuojama dėl testų galimybių pasui apmokėjimo. Numatoma, kad tam tinkamas bus tik PGR tyrimas, kurį žmogus atliks savo lėšomis. Taip pat ministras Arūnas Dulkys, taip pat turi būti išdiskutuojama dėl testavimo, ar tai turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto, ar darbdavių lėšomis. Ministras teigė, kad būtina apsispręsti ir kokioms profesijoms tai būtų privaloma.
