VU ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovo prof. dr. Eugenijaus Lesinsko aiškinimu, paprastai stebimi keli sergamumo ausų uždegimais padidėjimai.
„Visų pirma, tai susiję su slogomis ir kitomis sezoninėmis ligomis, tad daugiau sergančiųjų būna rudenį, spalio–lapkričio mėnesiais, kai atšąla. Kitas pakilimas fiksuojamas sausį, kai jau būna tikra žiema. Po to – kovą, kai imunitetas suprastėjęs, daugėja virusinių susirgimų, kyla epidemijos, būna nepastovūs orai. Vis dėlto keičiantis klimatui tą sezoniškumą nebe tiek matome“, – sakė jis.
Paklaustas, ar teisinga ausų uždegimą išskirtinai laikyti vien mažų vaikų liga, E. Lesinskas nenorėjo su tuo sutikti.
„Taip, daugiau ausų uždegimais išties serga vaikai, nes jie apskritai labiau imlūs viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, slogai. O ausų uždegimas būtent ir yra viena iš jos komplikacijų. Jei ji yra negydoma, progresuoja arba vaikas turi tam tikrą polinkį sirgti, paprastas peršalimas gali komplikuotis ausų uždegimu.
Be to, taip pat vaikai turi dar ne visai brandžią gleivinės imunosistemą. Tik vėliau po truputį jie įgyja imunitetą ir mokykliniame amžiuje serga vis mažiau“, – aiškino gydytojas.
Vis dėlto, pabrėžė jis, ausies uždegimu su skausmu gali užklupti bet kokio amžiaus žmogų.
„Tai priklauso nuo daugelio dalykų – imuniteto būklės, situacijos, kurioje tuo metu asmuo atsidūrė“, – aiškino E. Lesinskas.
Skausmas – didesnis už danties
Paklaustas apie tai, kaip suprasti, jog prasidėjo ausų uždegimas, gydytojas pabrėžė, kad tai „pražiopsoti“ išties sudėtinga, mat jis sukelia didžiulį skausmą.
„Bakterinis pūlingas uždegimas yra pakankamai stiprus ir tie, kurie yra jį patyrę, sako, kad dantų skausmas palyginus yra juokas. Ausies uždegimo metu skausmas plinta į visas galvos sritis ir yra itin varginantis“, – sakė E. Lesinskas.
Anot jo, lengvas uždegimas galbūt gali praeiti ir savaime, bet jei jis sunkus, tai yra proporcinga skausmo intensyvumui.
Pašnekovo teigimu, tiek kalbant apie peršalimą, kuris gali komplikuoti sinusitu, ausų uždegimu, tiek apie patį šį sutrikimą, vienas esminių gydymo klausimų – skirti antibiotikus ar ne.
„Paprastai tokia liga prasideda virusiniu susirgimu ir antibiotikų jai gydyti nereikia, bet jei susirgimas progresuoja ir prisideda bakterinė infekcija, tada be šių vaistų neišsiverčiama.
Tačiau jokiu būdu antibiotikai negali būti vartojami profilaktiškai, „apsidraudimui“. Tai jau būtų perteklinis jų vartojimas. Juo labiau kad per ankstyvas antibiotikų skyrimas sveikam žmogui nebūtinai apsaugos nuo komplikacijų“, – pabrėžė gydytojas.
Jis priminė, kad profilaktikai visų pirma būtų svarbu tinkamai gydyti virusinį peršalimą.
„Jei susirgus sloga einama į darbą, užsiimame aktyvia fizine veikla, sportuojame, atsiranda kur kas didesnė komplikacijų, tarp jų – ir ausies uždegimo tikimybė.
Juk organizmas su infekcija bet kuriuo atveju kovoja, o jei duodame jam papildomo krūvio, dažnai vaikštome į lauką, patenkame į skirtingų temperatūrų aplinką, komplikacijų, sveikti taip sau nepadedame.
Jei jau sirguliuojama, kitą kartą užtenka pro kokį pravertą langą mašinoje vėjui pūstelti ar kur sušalti, ypač kojas“, – kalbėjo E. Lesinskas.
Komplikacijos itin grėsmingos
Pasiteiravus, kokios galimos negydomo ausų uždegimo pasekmės, gydytojas neslėpė, kad jos gali būti itin nemalonios.
„Prasidėjus ausų uždegimui dauginasi bakterijos, atsiranda pūliai ausyje, jų daugėja, šie ima spausti vidurinę ertmę ir atsiranda skausmas. Skausmas yra pagrindinis simptomas ir didėjant uždegimui stiprėja. Nesiimant priemonių prisikaupus pūliams ir nesant galimybės jiems pasišalinti gali plyšti ausies būgnelis“, – aiškino jis.
Neatsitiktinai kitos galimos gydytojo įvardytos komplikacijos – pūlingi meningitai, smegenų pažeidimai, šalia esančio veido nervo pažeidimas.
„Vis dėlto antibiotikams tapus prieinamiems tokios komplikacijos yra kur kas retesnės. Iki antibiotikų eros kas antram žmogui ir dažniau pasitaikydavo tokie pratrūkusių, pūliuojančių ausų epizodai ir minėtosios komplikacijos.
Taigi, vienas vertus, antibiotikų skirti skubėti nereikia, ypač kai nėra bakterinio uždegimo. Bet kai jis jau atsiranda, gydyti būtina, nes jis gali pereiti į lėtinę formą. Nors tokios komplikacijos dėl bendro pagerėjusio sveikatos lygio nėra tokios dažnos, jos yra pakankamai grėsmingos“, – sakė E. Lesinskas.
Tačiau kartu medikas pridūrė, kad vis dar pasitaiko, kad vaikams pratrūksta ausies būgnelis, nes ligos eiga yra greitesnė.
„Atrodo, vaikas susirgo sloga, bet praėjo vos pusė dienos ir ji komplikavosi ausų uždegimu, būgnelis pratrūko. Suaugusiems būdinga ilgesnė, labiau klasikinė ligos eiga – būklė blogėja po truputį“, – pastebėjo specialistas.
Skausmas atsiranda ir dėl kitų priežasčių
Profesorius kartu pastebėjo, kad yra ausies skausmas gali kilti ne tik dėl uždegimo.
„Gal 90 proc. atvejų tai greičiausiai bus ausies uždegimo pasekmė, tačiau tai gali būti susiję ir su dantų problemomis, kai žmogui kažkiek maudžia žandikaulį, bet skausmas stipriai „atsiduoda“ į ausį.
Taip pat tai gali būti susiję su ir gerklės uždegimu, tonzilitu. Tai gali būti ir žandikaulio sąnario problemų pasekmė arba kitokio pobūdžio ausies uždegimas – nebūtinai susijęs su sloga, bet ir būti odos pažeidimas, išorinės ausies odos uždegimas. Tad, natūralu, tokiu atveju gydymas būti kitoks“, – sakė E. Lesinskas.
Gydytojas pabrėžė, kad bet kuriuo atveju esant stipriam ar apystipriam, užsitęsusiam ausies skausmui reikėtų pasirodyti gydytojui, kuris įvertintų ausies būklę, nustatytų, ar yra uždegimas. Jei ne, kokios yra kitos skausmo priežastys.
