Pasak vežimėlių akmenslydžio entuziastų, šios sporto šakos lygis Lietuvoje kasmes kyla, bet kelyje į Europos ir pasaulio elitą yra viena rimta kliūtis – specialiai akmenslydžiui pritaikytos arenos trūkumas. Nepaisant „profesionalaus“ ledo trūkumo, neįgalieji sportininkai nepraranda vilties jau 2022 m. sugrąžinti Lietuvą į žiemos paralimpines žaidynes, vyksiančias Pekine.
„Mes tik šia svajone ir gyvename. Mums tai – pati didžiausia motyvacija. Iki tikslo mums ne tiek jau daug trūksta – reikia 2020 m. ir 2021 m. patekti į geriausių pasaulio komandų dvyliktuką. O mano komanda rodo, kad tikrai yra viena šeima ir nenuleidžia rankų. Jeigu jie ir toliau taip stengsis, aš manau, kad viskas yra įmanoma“, – apie viltis išvysti Lietuvos vežimėlių akmenslydžio rinktinę Pekine sakė treneris Paulius Krauza.
P. Krauzos treniruojama rinktinė yra sudaryta klubo „Forsarus“ žaidėjų pagrindu. Kauniečiai pernai įveikė vilniečius, triumfavo Lietuvos čempionate ir įgijo teisę ginti mūsų šalies garbę Suomijoje vykusiame 2018 m. pasaulio B grupės vežimėlių akmenslydžio čempionate. Lietuvos ekipa pirmenybėse pasidalino 7-8 vietas su Italijos komanda ir liko per plauką nuo atkrintamųjų varžybų, kuriose galima buvo varžytis dėl patekimo į elitinį divizioną.
„Manau, pasiekėme puikų rezultatą – buvome per vidurį ir netoli atkrintamųjų varžybų. Iki tikslo trūko pergalės prieš kaimynus ir gerus mūsų draugus latvius. Tiesiog per anksti patikėjome pergale. Vėliau mūsų broliai latviai užėmė trečią vietą, o kiti mūsų draugai estai tapo nugalėtojais. Latvijos ir Estijos rinktinės pateko į stipriausių komandų ešeloną ir 2019 m. kovą Škotijoje dalyvaus pasaulio čempionate, kur žais 12 stipriausių planetos ekipų. Taigi, iki atkrintamųjų mums trūko tikrai nedaug. Aišku, į lietuvius dalis varžovų tikriausiai žiūrėjo kiek atsainiai, o tai reiškia, kad kitiems čempionatams reikės ruoštis dar rimčiau, nes dabar jau visi žinos, kas yra Lietuvos rinktinė“, – pasakojo P. Krauza.
P. Krauzos vadovaujama vežimėlių akmenslydžio komanda Kaune gyvuoja jau šeštą sezoną. Pasak neįgaliųjų akmenslydininkų trenerio, pradžia nebuvo lengva, bet komanda kasmet žengia po žingsnį link vis didesnio profesionalumo, kelia savo meistriškumą. Anot P. Krauzos, didelį kokybinį šuolį leistų atlikti specialiai akmenslydžiui pritaikytos arenos atsiradimas. Kol kas sportininkus gelbsti kaimynai latviai, turintys specialų akmenslydžiui skirtą ledą.
„Tikrai nebūtume pasiekę tokio rezultato pasaulio čempionate, jeigu ne latvių pagalba. Pernai treniruotėse praleidome beveik pusę laiko Rygoje, kur yra profesionali akmenslydžio arena, leidžianti mums sportuoti aukštu lygiu. Be to tikriausiai negalėtume net svajoti bent apie vieną pergalę B grupės pasaulio čempionate. Visos aplinkinės šalys – Latvija, Estija, Lenkija – turi akmenslydžio arenas, kuriose ledas profesionalus – ypač lygus. Nuolat keliame arenos reikalingumo Lietuvoje klausimą, bet ne viskas taip paprasta. Viskas priklauso nuo finansų. Išgirdę žodį „arena“, visi galvoja apie didelį statinį. Išties mums reikia vieno – dviejų akmenslydžio takelių.Visos modernios Europos ledo arenos turi tokius takelius“, – sakė P. Krauza.
Anot P. Krauzos, labai svarbu, kad apie akmenslydį sužinotų kuo daugiau žmonių. Treneris tiki, kad dalyvavimas tokiuose renginiuose kaip LTeam olimpinis žiemos festivalis labai padeda siekti šio tikslo. Esą akmenslydis taip darosi labiau matomas.
„Emocijos geros. Matau vien tik pliusus ir privalumus. Prie stendo – daug žmonių, o ypač vaikų. Jaučiame, kad Lietuvoje susidomėjimas šia sporto šaka didėja, akmenslydis populiarėja. Tai motyvuoja. Šia sporto šaka gali užsiimti žmonės su negalia ir jie tai daro gana aukštu lygiu – Europoje ir pasaulyje“, – neįgaliųjų akmenslydžio debiutu LTeam olimpiniame žiemos festivalyje džiaugėsi kaunietis P. Krauza.
