REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
30
Dakaro lietuvių sutikimas Vilniuje (nuotr. fotodiena/Justino Auškelio)

Vėlyvą šeštadienio vakarą Vilniaus Oro uoste nusileidę turistai sunkiai patikėjo savo akimis – tiek kamerų ir fotoaparatų blyksčių vienoje vietoje jie, ko gero, dar nėra matę. Keli šimtai puikiai nusiteikusių ir spalvingų žmonių čia sugūžėjo pasitikti Dakaro ralį „užkaravusių” lietuvių ekipažų.

30

Vėlyvą šeštadienio vakarą Vilniaus Oro uoste nusileidę turistai sunkiai patikėjo savo akimis – tiek kamerų ir fotoaparatų blyksčių vienoje vietoje jie, ko gero, dar nėra matę. Keli šimtai puikiai nusiteikusių ir spalvingų žmonių čia sugūžėjo pasitikti Dakaro ralį „užkaravusių” lietuvių ekipažų.

REKLAMA

„Labai smagu jus čia matyti, tiesą pasakius, tikrai nesitikėjau, kad jūsų čia bus tiek daug”, – su plačia šypsena veide kalbėjo pirmasis pasitikimo salėje pasirodęs ir geriausią Baltijos šalių rezultatą, 11 vietą, Dakare pasiekęs Benediktas Vanagas.

B. Vanagas pajuokavo, kad bagažai vis tik liko Paryžiuje, tačiau nuotaikos ir toliau išlieka puikios.

„Tenka pripažinti, kad turėjome nesklandumų ne pačiame paprasčiausiame oro uoste Paryžiuje, bet kalbant apie rezultatą, tai labai smagu jį pagerinti”, – šyptelėjo greičiausias visų laikų Dakaro lietuvis.

REKLAMA
REKLAMA

Lenktynininkas džiaugėsi išskirtiniu lietuvių palaikymu visame pasaulyje. Anot B. Vanago, ekipažas net ir pačiose klampiausiose dykumose nuolat pastebėdavo Lietuvos trispalvę, kuri tarsi vesdavo bolidą į priekį.

REKLAMA

Greičiausias Baltijos šalių Dakaro atstovas neslepia, kad jau netrukus pradės ruoštis kitų metų lenktynėms. Jis, kaip įprasta, ištarė legendinę frazę.

„Ną ką, ponios ir ponai, ponaitės ir ponaičiai. Dakaras baigėsi, prasideda Dakaras”, – savo sveikinimo ir padėkos žodį baigė B. Vanagas.

Vaidotas Žala su Sauliumi Jurgelėnu neabejotinai yra pats nuotaikingiausias lietuvių ekipažas. Juos sutiko vienodais, spalvotais kombinezonais vilkintys artimieji ir draugai, o iš pačių lenktynininkų veidų nė akimirkai nedingo šypsena.

„Gera emocija padeda pasiekti finišą. Ten visokių emocijų įgauni, būna įvairių dienų, buna sunku. Dabar, grįžus, jau lengviau, tai ir šypsotis gali. Dar galima kažkiek pasitempti, bet kai žiūri į bendrus laikus, tai matai, kad kiti važiuoja labai, labai greitai.

REKLAMA
REKLAMA

Maišytis tarp jų gal net ir nemandagu būtų”, – linksmai nusiteikęs svarstė 12-ą vietą iškovojęs V. Žala.

Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažui šių metų lenktynės klostėsi neįprastai sunkiai, tačiau finišą užsispyrę ir kovingi lietuviai pasiekė sėkmingai. Jų bolidas bendroje įskaitoje užėmė 36-ąją vietą, tačiau A. Juknevičius tikina, kad iškovotas medalis būtent šiais metais yra bene auksinės vertės.

„Darius (Vaičiulis) savo medalį jau buvo pametęs kažkur. O šiaip, tai tikrai vienas svarbiausių mano medalių karjeroje, šitas Dakaras buvo išskirtinis. Kaip įmanoma per tiek laiko surinkti automobilio variklį, man vis dar yra nesuvokiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dakarų nebus per daug. Buvo dešimtas, kas pasakys, kad negali būti dar dešimt?”, – juokavo A. Juknevičius.

Lietuvai rekordinį rezultatą, 24-ą vietą, parvežė ir motociklininkas Arūnas Gelažninkas. Kuklusis sportininkas atviravo, kad Dakaro lenktynės jam net nepasirodė tokios sunkios, kokias jis įsivaizdavo. 

„Galbūt net galvojau, kad bus sunkiau. Jaučiau palaikymą visų lenktynių metu, net kopose matydavom arba Vytį, arba trispalve kone kasdien. Jausmas labai geras, o rezultatą pagerinti dar tikrai įmanoma”, – pasakojo A. Gelažninkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų