REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Anglijai toliau tęsiant derybas dėl pasitraukimo iš Europos sąjungos netyla kalbos ne tik apie politines šių skyrybų pasekmes. Futbolo gerbėjams įdomiausia, kaip brexit gali paveikti stipriausia pasaulyje vadinamą Anglijos „Premier“ lygą.

Anglijai toliau tęsiant derybas dėl pasitraukimo iš Europos sąjungos netyla kalbos ne tik apie politines šių skyrybų pasekmes. Futbolo gerbėjams įdomiausia, kaip brexit gali paveikti stipriausia pasaulyje vadinamą Anglijos „Premier“ lygą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gandų yra įvairiausių, o tikslių padarinių kol kas dar niekas nežino, bet tv3.lt apžvelgė realiausias galimybes.

REKLAMA

„Homegrown“ taisyklė

Nors su futbolo niuansais nesusipažinusiems gerbėjams gali atrodyti, kad dabartiniame futbole visiškai nereglamentuojamas užsieniečių skaičius komandose. Juk dažnai Anglijos klubo sudėtyje nežaidžia nė vienas anglas. Nors taip atsitinka, tačiau užsieniečių skaičius klubuose yra ribojamas, o taisyklės yra gana paprastos.

„Premier“ lygos klubai savo 25 žaidėjų sudėtyje gali turėti ne daugiau 17 užsieniečių, tačiau ne visi užsienyje gimę žaidėjai laikomi užsieniečiais. Pavyzdžiui Londono „Chelsea“ rungtyniaujantis ispanas Cescas Fabregasas arba „Arsenal“ ispanas Hectoras Bellerinas laikomi savais. Kodėl? Pagal „homegrown“ žaidėjo taisyklę, futbolininkas laikomas klubo auklėtiniu, jeigu iki sulaukdamas 21 metų bent trejus metus praleido kurio nors D.Britanijos arba Velso klubo akademijoje. Visiškai nesvarbu, iš kur jis kilęs.

REKLAMA
REKLAMA

Pagal „Premier“ lygos taisykles (tokios pat galioja ir UEFA turnyruose), kiekvienam komanda privalo turėti ne daugiau 17-os žaidėjų, kurie neatitinka „homegrown“ taisyklės. Šiame sezone tik „Manchester City“ ir „Tottenham Hotspur“ turi maksimalų tokių užsieniečių skaičių. „Chelsea“ ir „Liverpool“ turi po 16 tokių žaidėjų, „Arsenal“ - 15, „Manchester United“ - 14.

Tiesa, dabar „Premier“ lyga dėl brexito pristatė taisyklę keičiantį planą, užsieniečių skaičių mažinantį nuo 17-os iki 12-os. Jeigu pakeitimai būtų priimti, stipriausi lygos klubai greičiausiai turėtų parduoti dalį savo geriausių žaidėjų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žaidėjų perėjimai ir jų apribojimai

Pagal Europos sąjungos taisykles, visi sąjungos piliečiai gali dirbti bet kurioje valstybėje ir jų judėjimas negali būti ribojamas. Praėjusį sezoną „Premier“ lygoje 39 proc. žaidėjų buvo iš Europos sąjungos šalių, 17 proc. - iš kitų valstybių, o likę – britai.

Jeigu klubas nori įsigyti futbolininką ne Europos sąjungos pilietį, jam reikia darbo leidimo. Po brexito taisyklės greičiausiai keisis ir darbo leidimo reikės visiems užsienio žaidėjams. Tai reikštų, kad „Premier“ lygos klubams būtų kur kas sunkiau įsigyti legionierius.

REKLAMA

Kaip futbolininkui gauti darbo leidimą? Yra paprasta taisyklė – žaidėjas automatiškai gauna darbo leidimą, jeigu yra sužaidęs nustatytą rungtynių skaičių savo šalies nacionalinėje rinktinėje.

Rungtynių skaičius priklauso nuo rinktinės pajėgumo (žiūr. lentelę)

FIFA reitingas/Minimalus rungtynių skaičius per pastaruosius 2 metus

* 1-10 reitingo pozicija/30 proc. 

* 11-20 reitingo pozicija/45 proc.

* 21-30 reitingo pozicija/60 proc.

* 31-50 reitingo pozicija/75 proc.

Pavyzdžiui „Arsenal“ puolėjas Alexandre'as Lacazette'as automatiškai darbo leidimo 2017 metais nebūtų gavęs, nes Prancūzijos rinktinėje tuo metu buvo sužaidęs per mažai rungtynių.

REKLAMA

Tiesa, yra ir kitas būdas gauti leidimą – kreiptis į lygą dėl išimties. Anot BBC kalbinto eksperto Mileso Jacobsono, prancūzas būtų leidimą gavęs dėl to, kad „Arsenal“ už jį Liono klubui paklojo 46,5 mln. svarų, be to, pačiam žaidėjui moka maždaug 10 mln. svarų metinę algą.

Būtent didelė žaidėjo perėjimo suma ir atlyginimas yra objektyvūs rodikliai, kad futbolininkas darbo leidimą gautų išimties tvarka. Tačiau tokiu atveju nukenčia silpnesnės ir ne tokios turtingos komandos.

Puikus to pavyzdys būtų Alžyro rinktinėje žaidžiantis, bet Prancūzijos pilietybę turintis Riyadas Mahrezas. „Leicester City“ saugą 2014 metais įsigijo iš kuklaus prancūzų klubo „La Havre“ vos už pusę milijono eurų. Jis yra Prancūzijos pilietis ir jam darbo leidimo nereikėjo. Tačiau po brexito R.Mahrezui leidimo reikėtų ir jis tikrai jo negautų. 2014 m. jis tik pradėjo žaisti rinktinėje, tad neatitiktų automatinių taisyklių. Išimties jam pritaikyti irgi nebūtų galima, nes jo perėjimo suma itin maža.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Premier“ lyga nori suteikti kuo daugiau šansų jauniesiems talentams, dėl to ir yra sugalvota „homegrown“ taisyklė. Darbo leidimo reikalavimas apsaugo lygą nuo žemo lygio futbolininkų iš užsienio – jie tiesiog negauna leidimų dirbti. Nepaisant to, iš ES šalių futbolininkai atvyksta be apribojimų, tačiau po brexito to greičiausiai nebebus.

Dar 2016 metais BBC suskaičiavo, kad „Premier“ lygoje, Anglijos antrajame divizione „Championship“ bei Škotijos „Premier“ lygoje yra 332 žaidėjai iš ES valstybių, kurie po brexito neatitiktų darbo leidimui reikalingų kriterijų.

REKLAMA

Žinoma, lygos ir klubai greičiausiai sutars, kad žaidėjai išvykti neprivalėtų, tačiau įsigyti jų ateityje bus kur kas sunkiau.

Kaip pasikeitusios taisyklės paveiks „Premier“ lygą?

Jeigu bus priimtas siūlymas padidinti „homegrown“ žaidėjų skaičių komandose, pajėgiausių Anglijos futbolininkų paklausa išaugs labai stipriai. Pavyzdžiui „Chelsea“ ekipa Danny Drinkwaterį iš „Leicester City“ pirko tikrai ne žaidimui starto sudėtyje. Saugas yra per žemo lygio būti svarbiu „Mėlynųjų“ rotacijoje, tačiau pilnai galėtų žaisti apatinės lentelės komandų startinėse sudėtyse. Visgi „Chelsea“ finansinės galimybės leidžia klubui pasiūlyti D.Drinkwateriui nemažą algą, nors žaidėjas ir supranta, kad nebus svarbus komandos rotacijoje. Klubui jis reikalingas „homegrown“ žaidėjų skaičiaus padidinimui, Sumažinus legionierių limitą tokių atvejų gali tik padaugėti.

REKLAMA

Pavyzdžiui „Man City“ klube vieninteliai tarp komandos lyderių esantys britai yra Raheemas Sterlingas, Kyle'as Walkeris ir Johnas Stonesas. Nuo suolo karts nuo karto pakyla Fabianas Delphas ir tai yra viskas. Komandoje daugiau pajėgių britų nėra. Tuo tarpu „Bournemouth“ komandoje „homegrown“ taisyklę atitinkančių žaidėjų yra yra net 16. Galime spėti, kad sumažinus legionierių skaičių, silpnesnėms komandoms konkuruoti su lygos milžinais išlaikant pajėgius vietos futbolininkus, bus kur kas sudėtingiau.

Dar sunkiau ir dėl to, kad klubai nebegalės laisvai įsigyti ES pilietybes turinčių pigių futbolininkų. Tokių, koks 2014 m. buvo R.Mahrezas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Štai žurnalo „The Blizzard“ autorius Laurie Shaw sudarė sąrašą „Premier“ lygos žvaigždžių, kurie pagal taisykles po brexito nebūtų automatiškai gavę darbo leidimų ir galbūt nebūtų atvykę į „Premier“ lygą. Tarp jų yra tokios žvaigždės kaip Cescas Fabregasas, Nicolas Anelka, Marcosas Alonso, N'Golo Kante, Gianluca Vialli ar Mikelis Arteta.

Tiesa, autorius pastebi, kad tai nebūtinai blogas dalykas. Jeigu „Liverpool“ ekipa nebūtų galėjusi įsigyti Simono Mignolet ir Loriso Kariuso, galbūt būtų skyrusi išteklius ir suradusi gero lygio vartininką iš Anglijos.

REKLAMA

Dar vienas niuansas susijęs su jaunais žaidėjais. FIFA riboja žaidėjų nuo 16 iki 18 metų persikėlimą į užsienio komandas. Tačiau ES laisvas judėjimas neleidžia riboti bendrijos piliečių persikėlimų.

Pavyzdžiui „Arsenal“ saugą C.Fabregasą iš „Barcelona“ ekipos perviliojo, kai šiam tebuvo 16 metų. Po brexito tai nebebūtų leidžiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų