Tačiau ar tikrai? Nuo sezono pradžios neprabėgo nė du mėnesiai. Taip, vilniečiai jau patyrė ne vieną skaudų pralaimėjimą. Ir turbūt net ne tie pralaimėjimai yra skaudūs. Blogiausia, kad „Ryto“ žaidimas nė kiek netobulėja ir atrodo ties kažkur užstrigęs.
Prieš teisiant D. Adomaitį reikėtų nepamiršti, kad jis yra atsidūręs situacijoje, kurios nelinkėtume nė vienam treneriui.
Sezonas jau įsibėgėja, o „Rytas“, vis žadantis pokyčius ir šviesų veidą, nė kiek nesiskiria nuo to „Ryto“, kuris pavadinime dar turėjo žodį „Lietuvos“ ir buvo valdomas kitų žmonių.
Vilniečiai, keliantys aukštus tikslus, taip ir nesugeba D. Adomaičiui surinkti pilnos sudėties, kurioje akivaizdžios problemos dviejose svarbiausiose pozicijose – įžaidėjo ir centro. Taip, centrai galbūt nyksta NBA lygoje, bet Europoje jie vis dar gyvybiškai svarbūs.
Būkime teisingi, Evaldas Kairys per daug ir dažnai pažeidžia taisykles ir gynyboje nėra tas žmogus, kuris gali stabdyti varžovus. Daug žadėjęs Martynas Echodas dar irgi yra fiziškai per silpnas.
Apskritai, šiame sezone 21-erių krepšininkas tik primena savo šešėlį ir kol kas rodo ne progreso, o regreso ženklus.
Apie įžaidėjus kalbėti net neverta, nes iki šios dienos „Rytas“ iš esmės neturėjo šios pozicijos krepšininko.
Chrisas Krameris ir Margiris Normantas traumuoti, o Rokas Stipčevičius yra tik pakeliui į Vilnių. Ir sunku tikėtis, kad kroatas išspręs visas vilniečių bėdas.
Mindaugas Girdžiūnas nėra įžaidėjas ir tuo puikiai įsitikinome. Gynėjo statistika yra smukusi žemyn ne iš gero gyvenimo. Jam priimtiniausia yra atakuojančio gynėjo pozicija ir joje klaipėdietis ir turėtų žaisti.
Taip, D. Adomaitis nemažą dalį žaidėjų susirinko pats, pagal savo viziją. Bent taip yra tvirtinama ir tuo nebuvo galima suabejoti iki garsiosios Manny Harriso istorijos. Jo atvykimas sukėlė įspūdį, kad treneris nei žinojo, nei norėjo šio amerikiečio. Akivaizdu, kad „Rytui“ buvo reikalingas visai kitokio stiliaus ir pozicijos žaidėjas, ypač tada, kai gerą žaidimą demonstravo 18-metis Deividas Sirvydis.
Linas Kleiza vis kalba, koks agresyvus ir aktyvus žaidėjų rinkoje yra „Rytas“, bet tenka pripažinti, kad toje rinkoje nėra didelio pasirinkimo žaidėjų, galinčių neabejotinai sustiprinti klubą.
Taip, galima pripažinti ir tai, kad „Ryto“ žaidime nematome jokios aiškios sistemos tiek puolant, tiek ginantis. Nematome ir aiškaus žaidimo plano, kuriuo būtų bandoma neutralizuoti varžovų stiprybes ir pasinaudoti silpnybėmis.
Puikiu pavyzdžiu tapo rungtynės su „Unicaja“. Ji yra bėganti komanda ir „Rytas“ pasirinko žaisti ispanams patogų krepšinį, nors turi trumpą rotaciją ir buvo gana akivaizdu, kad visų rungtynių metu tokio tempo komanda neišlaikys.
Keletas akmenų į D. Adomaičio daržą, bet sugrįžkime prie esmės – treneris savo rankose turi ekipą, kurioje trūksta kelių svarbių detalių. Už tai atsakomybę turi prisiimti ne tik jis, bet ir vadovybė.
Duokite D. Adomaičiui trūkstamus krepšininkus ir leiskite dirbti. Jeigu ir tada vaizdas nesikeis, bus galima pradėti kalbėti apie trenerio (ne)kompetencijas.
Žinoma, lengva suprasti ir tokį „Ryto“ sirgalių nekantrumą. Jie jau aštuonerius metus tegirdi pažadus, bet turi stebėti nykų krepšinį. Jų kantrybė jau senokai yra iššsekusi, todėl nenuostabu, kad greitai ieškoma kaltų.
