REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Pirmoji treniruotė? Šilutės bokso salėje žaidėme regbį, - nusijuokia boksininkas Evaldas Petrauskas. – Tiesiog atėjau į salę su broliu, pamenu, kad tėtis manęs nenorėjo leisti. Buvo šeštadienis. Labai smagiai žaidėme regbį – puoliau visus, griebiau už kojų. Po treniruotės treneris pasiūlė užeiti į salę ir pirmadienį“.

„Pirmoji treniruotė? Šilutės bokso salėje žaidėme regbį, - nusijuokia boksininkas Evaldas Petrauskas. – Tiesiog atėjau į salę su broliu, pamenu, kad tėtis manęs nenorėjo leisti. Buvo šeštadienis. Labai smagiai žaidėme regbį – puoliau visus, griebiau už kojų. Po treniruotės treneris pasiūlė užeiti į salę ir pirmadienį“.

REKLAMA

Evaldas nė kiek neabejojo – pirmadienį pasirodė salėje.

„Atrodo, kad viską jau mokėjau: stovėseną, smūgius. Kiti pirmomis dienomis mokinasi teisingai smūgiuoti. O aš atėjau jau viską mokėdamas, - pasakojo olimpinis prizininkas. – Per pirmąją savo treniruotę jau ėjau boksuotis. Pamenu, kad teko atsistoti su kur kas aukštesniu vaikinuku... Jis porą savaičių jau lankė treniruotės. Tačiau aš jį įveikiau“.

E. Petrauskas puikiai prisimena, kad visi salėje sportavę gardžiai juokėsi: „Žiūrėkite, koks mažiukas, o kaip puola“.

REKLAMA
REKLAMA

Boksas man buvo labai prie širdies, - sakė pasaulio čempionatui Vokietijoje besiruošiantis dukart Europos čempionato prizininkas E. Petrauskas. – Netrukus prasidėjo ir varžybos. Vis laimėdavau. Buvo smagu, faina. Tris metus nepralaimėjau nė vienos kovos... O gal vieną. Koks yra jausmas žengti į ringą? Gera, žengi nugalėti savo priešininko, nori parodyti, kad esi stipresnis. Kiekvienas smūgis gali būti paskutinis, stengiesi pataikyti... Tiesiog to mėgaujuosi“.

Visą pokalbį su Evaldu Petrausku galite pamatyti vaizdo siužete!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų