Jai tebuvo septyniolika, kai dalyvavo pirmose savo fitneso varžybose. Ketvirta vieta merginą įkvėpė siekti geresnių rezultatų kitais metais. Užsispyrimas ir siekis būti geriausia leido I. Neverauskaitei šešis kartus tapti Lietuvos čempione.
2001-aisiais I. Neverauskaitė persikėlė gyventi į Didžiąją Britaniją, kur sutiko „Forest Gym“ savininkus Kareną Mariller ir jos vyrą Haroldą. Jau po dviejų metų sportininkė triumfavo Europos ir Pasaulio čempionatuose. „Tada supratau, kad fitnesas yra skirtas man“, - teigia I. Neverauskaitė.
Svarbiausiomis varžybomis sportininkė įvardina 2003-aisiais vykusį „British“ čempionatą, kuriame triumfavo ir gavo profesionalo kortą (Pro Card). „Tai buvo nuostabu... Apie tai anksčiau net nedrįsdavau pasvajoti“, - savo prisiminimais interneto svetainėje dalinasi I. Neverauskaitė.
Po puikių pasirodymų profesionalų varžybose sportininkė nusprendė stabtelėti, tačiau pernai pajuto galinti grįžti varžytis. „Darysiu tai, kol jausiu, jog galiu tobulėti“, - teigia I. Neverauskaitė.
- Kokios emocijos aplanko prisiminus pirmus žingsnius fitneso pasaulyje? - paklausiau I. Neverauskaitės
- Aplanko tik teigiamos emocijos, nes tik lyginant pirmąjį savo startą su dabartiniais pasiekimais suprantu, kiek iš tiesų daug pasiekiau šiame sporte. Kai pirmą kartą stovėjau varžybų scenoje Šiauliuose, net geriausiame sapne nebūčiau susapnavusi, kad pasieksiu tiek daug, tapsiu absoliučia Europos ir Pasaulio čempione, laimėsiu profesionalų kortą ir stovėsiu ant scenos Olimpijos varžybose Las Vegase tarp geriausių pasaulio sportininkių.
- Ar gerai pamenate pirmąsias varžybas, kai jums buvo vos septyniolika? Kas paskatino lipti ant scenos?
- Žinoma, pamenu pirmąsias savo varžybas. Tada man tai buvo didis ir svarbus įvykis. Mane sužavėjo fitnesas tuo metu dar tik įgaunantis pagreitį Lietuvoje. Noras tobulėti ir siekti vis geresnių rezultatų vedė mane į sporto salę sunkiai sportuoti. Visada norėjau būti pirma.
- Daugelis kalba, kad kilnoti geležis – ne moterų reikalus. Ką galite tokiems žmonėms pasakyti?
- Skeptikams galėčiau pasakyti, kad gerai apgalvotų prieš vertindami ir teisdami žmones, kurie negyvena tokio gyvenimo kaip jie patys. Siūlyčiau gerai apgalvoti, ar tas požiūris ir vertinimas nekyla iš pavydo, kad pats sėdžiu vietoje ir nieko gyvenime nesiekiu.
- Kokia yra smagiausia šio sporto pusė?
- Smagiausia šio sporto pusė yra rezultatai ir laimėjimai (juokiasi).
- Gerbėjai nuolatos gali grožėtis Jūsų kūnu įvairiose nuotraukose iš įvairių fotosesijų. Ką turi daryti žmogus, Jūsų manymu, kad pamiltų savo kūną?
- Mano manymu, žmogus, kad pamiltų savo kūną, turi teigiamai vertinti save, nuolat tobulinti kūną ir dvasią.
- Valia, užsispyrimas, genetika, sveika mityba – kas yra svarbiausia Jūsų sporte?
- Manau, viskas, ką išvardinote... Dar pridėčiau „disciplina, poilsis, motyvacija ir noras“.
- Ar dažnai tenka bendrauti su kitais Lietuvos sportininkais? Ką manote apie Lietuvos fitneso lygį – ar žengiame į priekį?
- Su kitais Lietuvos sportininkais bendrauju tik internetu. Manau, fitnesas Lietuvoje tikrai žengia į priekį, tai parodo tarptautinių varžybų rezultatai, kur ne vienų varžybų nugalėtojų gretose yra ir lietuvių. Manau, turime kuo didžiuotis.
- Pabėkime vėl į praeitį, ar kada nors svarstėte, kuo Inga Neverauskaitė būtų, jei būdama jaunutė nebūtų „pasirašiusi“ užsukti į sporto salę?
- Niekada to nesvarsčiau, todėl ir dabar sunku pasakyti. Atrodo, kad viskas, kas vyko mano gyvenime, yra tai, ko aš pati norėjau ir kas man buvo lemta. Tiesa, dar prieš pasukant į fitnesą lankiau šokius ir svajojau būti šokių choreografė.
- Ar užteks rankų pirštų, jei norėtumėte suskaičiuoti, kiek kartų jau buvote sau pasakiusi „Viskas, užteks“?
- „Viskas, užteks“ niekada sau nesakiau, gal tik buvo pauzių ir apmąstymų, po kurių tik dar tvirčiau žinojau, ko noriu siekti.
- Lietuvoje kyla nauja fitneso žvaigždė – Renata Marcinkutė. Ar tenka stebėti jos karjerą?
- Renata yra viena iš perspektyvių Lietuvos sportininkių. Manau, ji savo užsispyrimu ir sunkiu darbu pasieks daug puikių rezultatų. Norėčiau ją pamatyti ne tik komercinių, bet ir pasaulio varžybų nugalėtoja.
- Per kelis metus į kultūrizmo pasaulį įsiveržė „bikini“ kategorija, kuri sulaukia nemažai dėmesio bei kritikos. Kokia Jūsų nuomonė apie šią kategoriją?
- „Bikini“ kategorijos nepavadinčiau sportu, man tai labiau panašu į grožio konkursą ir medaliai už tai nelabai dera... Bet tai tik mano asmenine nuomone.
- Ateities planai ir vizijos?
- Kaip visada turiu daug ateities planų ir vizijų, kurio viena po kitos pildosi, bet kalbėti garsiai apie juos nesu linkusi, nes tai įpareigoja.
