REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
V. Žala ir A. Juknevičius (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis, Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas – visi keturi žengė po oro uosto duris, o jiems nuskambėjo galingas „AČIŪ“. Du Lietuvos ekipažai vienu metu sugrįžo į Lietuvą ir buvo pasitikti kaip didvyriai.

Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis, Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas – visi keturi žengė po oro uosto duris, o jiems nuskambėjo galingas „AČIŪ“. Du Lietuvos ekipažai vienu metu sugrįžo į Lietuvą ir buvo pasitikti kaip didvyriai.

REKLAMA

Pirmame Dakaro greičio ruože pirmoje pozicijoje finišavęs V.Žala ir S.Jurgelėnas buvo labai arti to (apie 40 km), kad bendroje įskaitoje liktų 15-oje pozicijoje, tačiau paskutiniame etape sulaužė ratą, ilgą laiką laukė pagalbos ir galiausiai viską patys susitvarkę, finišavo likus vos 2 minutėms iki galimo finišo laiko.

Galiausiai V.Žala dvyliktame greičio ruože užėmė 62-ą vietą (+05:23:40), o bendroje įskaitoje nukrito iki 26-os vietos.

Tuo tarpu A.Juknevičius ir D.Vaičiulis daugiausiai laiko prarado pirmąją dieną, o vėliau važiavo savo tempu, „gaudė“ sunkvežimius ir gerino pozicijas. Galiausiai „KREDA“ ekipažas paskutinę dieną finišavo 22-as, o bendroje įskaitoje liko 20-as.

REKLAMA
REKLAMA

Nors Vilniaus oro uoste susirinkusiems žurnalistams V.Žala ir A.Juknevičius negalėjo šimtu procentų patvirtinti, kad juos Dakare išvysime ir kitais metais, tačiau abu sutartinai teigė, kad kitokių planų šiai dienai ir nėra, todėl jie stengsis padaryti viską, kad pavyktų vėl džiuginti Dakaro sirgalius.

REKLAMA

Kokios mintys užplūsta įveikus visą Dakaro ralį?

V.Žala: Mintis viena – labai smagu, kad gavosi likus 2 minutėms spėti į finišą, nes būtų liūdna. Paskutiniai kilometrai buvo niūrūs, nes ir Sauliui skaudėjo, ir vos spėjome. Bet kai atvažiavome – liūdesys prapuolė ir džiaugėmės, kad gavosi. Pagrindinės negandos užklupo likus 40 km iki finišo, todėl gavosi taip nesaldu.

Esate sutikti kaip laimėtojai Dakaro, nes laimėjote pirmą greičio ruožą ir atrodo, kad ta vieta jums nieko nereiškia.

V.Žala: Kitais metais planas išlošti vieną greičio ruožą ir važiuoti namo (juokiasi, – aut. past.) Iš tikrųjų pasisekė tą pirmą dieną, sukrito korta, o poto ji krito į šoną (juokiasi, – aut. past.).

REKLAMA
REKLAMA

Po šio klausimo prie V.Žalos prisijungė A.Juknevičius su D.Vaičiuliu, kurie buvo nešini dvejomis puokštėmis gėlių ir vieną įteikė V.Žalai.

A.Juknevičius: Mes nesijaučiame tokie nusipelnę, nes Vaidotas ir Saulius pirmą dieną pasiekė istorinį rezultatą.

D.Vaičiulis: Turbūt Vaidoto ir Sauliaus rezultato niekas nepakartos, nes to neįmanoma pakartoti.

V.Žala: Daug diskutavome, kaip padaryti, kad rezultatas būtų visada pastovus. Šiaip grįžome geros nuotaikos, smagiausia, kad mašinos sveikos. Nuotykių buvo daug, bet didesnių nuostolių nebuvo.

A.Juknevičius: Kitais metais tų pačių akmenų nedaužysime, daužysime kitus, todėl bus ir kiti nuotykiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kuo skyrėsi šis Dakaras lyginant su ankstesniais?

V.Žala: Didelis vidutinis greitis. Peru turėjome daug kopų, techniško važiavimo, o čia kopų buvo mažiau. Galbūt organizatoriai nespėjo įsirengti į pačias gražiausias zonas, kurių nespėjo paruošti.

A.Juknevičius: Jie gal pabijojo padaryti tam tikras trasas, bet galbūt tai padarys kitais metais. Galbūt jiems trūko laiko ir pabijojo, kad gali padaryti per sunkų Dakarą. Padarė greitą ruožą, bet akmenų netrūko. Norėjosi techniško Dakaro, kas buvo 17, 18 ir 19 metais. Ten buvo techniški Dakarai, tada atsisijoja vairuotojų galimybės. Dabar užminti pedalą iki dugno gali daug kas ir nebuvo to techniškumo. Bet kilometrų buvo daug, o kiekvienas Dakaras visada būna kitoks. Tikimės, kad kitas Dakaras bus dar linksmesnis. Gali būti tų akmenų, bet svarbu, kad būtų įvairesnis.

REKLAMA

Vaidotas turėjo ir pakilimų, ir nuosmukių. Antanai, jūs visą Dakarą važiavote stabiliai į 20-uką, bet taikėtės turbūt į aukštesnę vietą? Kaip apibūdintumėte savo Dakarą?

A.Juknevičius: Aš senesnis už Vaidotą, turbūt brandai jau atėjo metas (juokiasi, – aut. past.). Vaidotas dar gali parodyti Carloso Sainzo laiką. Jeigu mus sudėjus abudu, gautųsi kažkas labai gerai, bet Vaidotas turbūt šiais metais išmoko daug pamokų ir kitais metais nedaryto to, kas sukliudė jam būti dešimtuke ar net penketuke. Pirma diena labai nudžiugino, tai didžiausias šių metų pasiekimas tiek Baltijos šalių istorijoje, tiek apskritai. Labai nedaug lenktynininkų gali pasidžiaugti, kad laimėjo etapą. Nereikia kiekvieną dieną pirmos dienos, reikia laikyti savo vietą dešimtuke, bet Vaidotas kaip lietuvis užsispyrė ir norėjo kasdieną būti pirmas, bet ten buvo akmenų, kurie su tuo nesutiko.

REKLAMA

V.Žala: Antrą dieną, kai teko startuoti su žvaigždėmis, pasijautė psichologiniai iššūkiai ir turbūt trūksta brandos. Antrą dieną dar sekėsi „minti“, bet tada ratai krito nelygioje kovoje.. Tas bandymas išsilaikyti tame tempe kišo koją, nes tą tempą išlaikyti nėra paprasta. Ypač vėliau, kai prasidėjo sudėtingesnis važiavimas. Dar jaučiu, kad reikia mokytis.

Praėjusiais metais kai grįžote, sakėte, kad su jūsų galimybėmis būtų nemandagu brautis tarp lyderių. Dabar iš jūsų suprasti galima, kad galite brautis tarp lyderių su dabartinėmis sąlygomis?

V.Žala: Labai lengva būtų prisišnekėti ir tada išvažiuoji į Dakarą su dideliais lūkesčiais, dabar reikėtų nusiraminti, išugdyti vidutinį greitį, kuris būtų greitas, bet stabilus. Kai kur važiavome per greitį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A.Juknevičius: Tie klausimai yra baisesni už tuos akmenis, nes tas psichologinis spaudimas yra reikšmingas dalykas lenktynėse. Vaidotas suprato šiemet, kad jis gali būti labai greitas ir turi didžiulį potencialą, bet jam reikia duoti laiko. Jeigu tavo greitis padidėja 10-15 proc., šturmanai nebespėja susitvarkyti, nes nėra įpratę. Jie susitvarkytų, jeigu tai būtų augimas palaipsniui, bet kai tu iškarto pavarai, procesai labai pasikeičia. Viskam reikia laiko, bet labai džiugu už jį, viskas bus po truputį.

Ar abu esate pasiruošę startuoti kitais metais?

A.Juknevičius: Visada sakydavau labai drąsiai, bet dabar.. Manau, kad didelis šansas jog startuosime, bet negaliu dar atsakyti 100 proc. Turiu daug ką permastyti, norime gal kito automobilio, yra kitų niuansų ir tai yra galimybių klausimas. Arba jos bus, arba ne. Mes dirbsime, dėliosimės ir jeigu mums pavyks, kitais metais bus „Full Attack“. Jei nepavyks, galbūt važiuosime su senu automobiliu, bet dar nieko nežinau, viskas tik dabar baigėsi...

REKLAMA

V.Žala: Viskas priklauso nuo tų visų įmonių, kurios prisideda prie mūsų dalyvavimo. Mes vėl ieškosime galimybių, siūlysime tą matomumą, kurį siūlydavome. Tai didelis projektas, ne krepšinis, bet vis tiek didelis. Mes labai norime važiuoti, tikiu, kad turėtų gautis, bet kaip viskas bus, turime palaukti. Atėjome į tą lygį, kai visi namų darbus padaro anksti.

A.Juknevičius: Mūsų komanda „KREDA“ planuojame porą etapų pasaulio taurėje įveikti, Vaidas taip pat planuoja kažkiek važiuoti. Išvažiuoti į pasaulio čempionatus – pusę Dakaro.

V.Žala: Bet Antanai, ką veiktum, jeigu nevažiuotum į Dakarą? Virti pradėtum ar prie architektūros grįžtum?

A.Juknevičius: Nežinau, reiktų labai ilgai galvoti ką veikti, paprasčiau yra važiuoti į Dakarą nei galvoti ką veikti (juokiasi, – aut. past.).

V.Žala: Mūsų profesijos ratas yra siauras, todėl reikia išlaikyti tą krypti. Stengsimės tikrai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų