Lietuvos rinktinei šiame čempionate vadovavo treneris Antanas Sireika. Rinktinės 12-tuką sudarė: Arvydas Macijauskas, Darius Songaila, Robertas Javtokas, Simas Jasaitis, Mindaugas Žukauskas, Darjuš Lavrinovič, Kšyštof Lavrinovič, Linas Kleiza, Paulius Jankūnas, Giedrius Gustas, Tomas Delininkaitis, Mantas Kalnietis.
Šiame turnyre be Lietuvos dar varžėsi čempionato šeimininkė Japonija, Ispanija, Graikija, Lietuva, Prancūzija, Slovėnija, Vokietija, Venesuela, Panama, JAV, Brazilija, Argentina (pateko kaip 2004 m. Olimpiados nugalėtoja), Angola, Senegalas, Nigerija, Kinija, Libanas, Kataras, Australija ir Naujoji Zelandija.
2005 m. lapkričio mėn. FIBA įteikė vardinius kvietimus Italijai, Puerto Rikui, Serbijai ir Juodkalnijai, Turkijai.
Kelias į pirmenybes
Prireikė aštuonerių metų, kol Lietuva sugrįžo į pasaulio krepšinio čempionato kovas. Po debiuto 1998-siais, lietuviai buvo priversti praleisti 2002 m. JAV vykusias pasaulio pirmenybes.
Priverstinė pertrauka susidarė dėl itin blankaus pasirodymo 2001-ųjų Europos krepšinio čempionate. Tais metais Lietuva jau aštuntfinalyje pralaimėjo Latvijai ir baigė savo pasirodymą užimdama vos 9-12 vietas.
Atsigriebti pavyko 2005-ųjų Europos krepšinio čempionate. Tais metais nugalėtojų titulą gynę lietuviai itin galingai pradėjo grupės etapo kovas. Be vargo buvo įveikti turkai, kroatai ir bulgarai.
Per pirmas tris grupės rungtynes vidutiniškai po 88 taškus rinkę lietuviai ketvirtfinalyje užduso prancūzų gynybos gniaužtuose. Pralaimėjimas 47:63 užtvėrė kelią link medalių, bet neatėmė galimybės pakovoti dėl bilieto į pasaulio pirmenybes.
Rezultatu 89:78 įveikę rusus, vėliau lietuviai dar nugalėjo ir slovėnus (79:70) bei užėmė galutinę 5 vietą čempionate. Tai garantavo lietuviams bilietą į 2006-ųjų pasaulio pirmenybes.
Sunki pradžia ir skaudus kirtis
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pasaulio pirmenybėse startavo dramatišku pralaimėjimu Turkijos krepšininkams. Šis mačas klostėsi itin permainingai. Pirmoje pusėje nežymiai pirmavo turkai, tačiau trečiajame kėlinuke lietuviai buvo persvėrę rezultatą savo naudai (59:56). Lemiamą ketvirtį geriau sužaidę varžovai iškovojo pergalę rezultatu 76:74.
Antroji kova laukė su itin patyrusiais varžovais – graikais. Žiūrovai išvydo tikrą krepšinio spektaklį. Permainingose rungtynėse nuolat keitėsi pirmaujanti komanda. Maža to, taip ir nepakako 40 minučių, kad pavyktų išsiaiškinti, kuri rinktinė yra stipresnė. Teko žaisti pratęsimą, kuriame geriau sekėsi varžovams. Graikija iškovojo pergalę rezultatu 81:76.
Po pirmųjų dviejų pralaimėjimų lietuviai buvo priremti prie sienos, tad dvikova su silpna Kataro rinktine tapo tuo atspirties tašku, sugrąžinusiu pasitikėjimą savo jėgomis. Varžovai buvo sutriuškinti net 41 taško skirtumu (106:65).
Rimčiau pasipriešinti įsibėgėjantiems lietuviams nesugebėjo ir australai. Lietuva švenčia antrąją pergalę – 78:57.
Paskutinėje dvikovoje mūsiškių laukė brazilai. Tą dvikovą Lietuva pradėjo itin galingai – po pirmojo kėlinuko pirmauta 35:17. Bet varžovai pamažu mažino atsilikimą. Nors paskutinį ketvirtį varžovai laimėjo 10 taškų skirtumu, tačiau galutinę pergalę šventė Lietuva (79:74).
Trečiąją vietą grupėje užėmę lietuviai aštuntfinalyje susitiko su kitoje grupėje antroje pozicijoje likusiais italais (į priekį praleidusiais tik JAV). Šį dvikova virto dar vienu krepšinio šedevru. Nors italai pataikė net 10 tritaškių (lietuviai tik 4), bet pergalę rezultatu 71:68 šventė Lietuva.
Ketvirtfinalyje lietuviai susitiko su ispanais. Deja, bet pasipriešinti varžovams rimčiau nepavyko. Ispanai jau pirmąjį kėlinuką laimėjo 18 taškų skirtumu, o toliau tik sėkmingai saugojo šį pranašumą. Pergalę varžovai iškovojo rezultatu 89:67. Lietuviai nesulaikė Pau Gasolio ir Juano Carloso Navarro dueto, kurie kartu pelnė net 47 taškus.
Lietuviams liko kova dėl 5-8 vietų. Bet ir čia iš pradžių pralaimėta Turkijai (84:95), o čempionatas pabaigtas pergale prieš vokiečius – 77:62. Galutinėje rikiuotėje lietuviai užėmė 7 vietą.
Pirmą vietą čempionate iškovojo lietuvių skriaudikė Ispanijos rinktinė laimėjusi prieš Graikijos rinktinę rezultatu 70:47. Bronzos medalį iškovojo pusfinalyje netikėtai prieš graikus kritusi JAV rinktinė, kuri iškovojo pergalę prieš Argentinos rinktinę rezultatu 96:81.
Galutinis čempionato 8-tukas išsirikiavo tokia tvarka: 1. Ispanija, 2. Graikija, 3. JAV, 4. Argentina, 5. Prancūzija, 6. Turkija, 7. Lietuva, 8. Vokietija.
Rinktinės lyderiai
2006-siais akivaizdžiais rinktinės lyderiai buvo A. Macijauskas ir D. Songaila. A. Macijauskas per rungtynes pelnydavo 13,6 taško, D. Songaila pridėdavo dar po 11,8 taško per vieną dvikovą. Šiam duetui puikiai talkino D. Lavrinovičius (11,2) ir L. Kleiza (10,8). Penktas rezultatyviausias krepšininkas rinktinėje buvo K. Lavrinovičius (6,3 taško per rungtynes).
Geriausiai dėl atkovotų kamuolių grūmėsi L. Kleiza (5,8 per rungtynes) ir D. Songaila (5,7). D. Lavrinovičius vidutiniškai sugriebdavo po 4,7, R. Javtokas – 4,3 ir K. Lavrinovičius – 3,6 kamuolio per rungtynes.
Daugiausia rezultatyvių perdavimų per rungtynes atlikdavo M. Kalnietis – 2,8 per rungtynes. Ne ką prasčiau kamuolius skirstė ir A. Macijauskas – 2,6 rezultatyvaus perdavimo. Į penketuką taip pat pateko G. Gustas (1,8 rez. perdavimas per rungtynes), D. Lavrinovičius (1,7) ir D. Songaila (1,4).
Taikliausiu tritaškininku Lietuvos rinktinėje tapo D. Lavrinovičius (neskaičiuojant R. Javtoko, kuris per visą turnyrą pataikė vienintelį mestą tritaškį), kuris fiksavo net 61,1 proc. pataikymą (11 iš 18). Daugiausia iš visų tritaškių išmetęs A. Macijauskas realizavimo 36,6 proc. tokių metimų (15 iš 41). Verta paminėti, kad šiame čempionate buvo itin nusimušęs L. Kleizos (22,2 proc., 8 iš 36) ir M. Kalniečio (7,1 proc., 1 iš 14) taikiklis atakuojant iš tolimos distancijos.
Tiesa, M. Kalnietis kiek reabilitavosi tapdamas taikliausiu dvitaškių metiku – 63,6 proc. (21 iš 33). Pagal šį rodiklį rinktinėje dar išsiskyrė D. Lavrinovičius (59,6 proc., 28 iš 47), R. Javtokas (59,4 proc., 19 iš 32) ir A. Macijauskas (59 proc., 23 iš 39).
Patikimiausiu prie baudos metimų linijos (skaičiuojant tik tuos, kurie per čempionatą metė bent 10 baudos metimų) tapo A. Macijauskas – 86,1 proc. (31 iš 36). Ne ką prasčiau sekėsi ir D. Songailai – 83,7 proc. (36 iš 43). Itin prastu pataikymu išsiskyrė R. Javtokas, kuris realizuodavo praktiškai tik kas penktą metimą – 22,2 proc. (8 iš 36).
Komandinė statistika
Bendrame čempionato kontekste Lietuva buvo stipri vidutiniokė. Pagal vidutiniškai pelnytus taškus lietuviai čempionate užėmė 11 vietą iš 24 (79,1 taško per rungtynes). Palyginimui amerikiečiai tame čempionate pelnė vidutiniškai po 103,6 taško, ispanai – 88,6 taško per rungtynes.
Dar prasčiau lietuviai atrodė vertinant tritaškių taiklumą. Pataikydami vos 30,8 proc. metimų (56 iš 182) lietuviai čempionate rikiavosi vos 17 vietoje. Puerto Riko krepšininkai šiame turnyre tritaškius realizavo 51 proc. taiklumu (49 iš 96, žaidė 5 rungtynes).
Gerokai efektyviau lietuviams pavyko išnaudoti savo potencialą atakuojant iš dviejų taškų zonos. Pagal dvitaškių pataikymą Lietuva užėmė 4 vietą – 54,8 proc. (201 iš 367). Taikliau už lietuvius atakavo tik JAV (57,5 proc.), Ispanijos (56,9 proc.) ir Graikijos (56 proc.) krepšininkai.
Itin prastai lietuviai atrodė prie baudų metimo linijos – vos 17 rezultatas čempionate. Lietuviai pataikydavo viso labo 64 proc. baudų metimų (142 iš 222). Pirmose dvejose pralaimėtose grupės rungtynėse lietuviai pataikė tik 36 iš 54 baudų metimų. Prisiminus, kokios atkaklios tai buvo dvikovos, baudų metimai galima sakyti turėjo lemiamą įtaką.
Prastą taiklumą lietuviai šiek tiek kompensavo gera kova dėl atšokusių kamuolių – 4 rezultatas čempionate (39,1 kamuolio per rungtynes). Pagal puolime atkovotus kamuolius lietuviai taip pat užėmė 4 vietą – į priekį praleistos JAV, Prancūzijos ir Argentinos rinktinės.
Lietuvos rinktinė buvo trečia čempionate pagal rezultatyvius perdavimus – 15,3 per rungtynes. Pagal perimtus kamuolius mūsiškiai užėmė 5 vietą su 9 perimtų kamuolių vidurkiu. Paskutinė į akis krentanti statistikos detalė – klaidų skaičius. Lietuva buvo antra po Kataro dažniausiai čempionate klystanti rinktinė – po 20,9 klaidos per rungtynes.
