Jolita: „Vilniuje buto nebūtume įpirkę“
29-erių metų alytiškė Jolita V. – viena iš pasinaudojusiųjų galimybe gauti subsidiją pirmajam būstui.
„Kartais ir pačiai sunku patikėti, kad gyvenu ne nuomojamame, o savo bute“, – šypsosi įkurtuvių nuotaikomis gyvenanti pašnekovė. Jauna moteris vadybos studijas baigė Vilniuje. Čia susipažino su būsimu vyru, sukūrė šeimą. Bet kai vyras sulaukė gero darbo pasiūlymo iš savo gimtinės, pora nusprendė kraustytis iš sostinės į Alytų.
Du mažamečius vaikus auginanti šeima prisiglaudė pas vyro tėvus ir iš karto pradėjo domėtis, kaip įsigyti savo namus. Pasinaudojusi galimybe gauti subsidiją pirmam būstui, jauna šeima pernai įsigijo butą.
„Gyventi turėjome kur, nuomotis mums nereikėjo. Ir seneliai nuolat bendravo su anūkais. Bet visuomet svajojome turėti nuosavą būstą ir jam taupėme. Tačiau didelės sumos sutaupyti negalėjome: tarp mūsų sūnų – vos dvejų metų skirtumas, tad aš keletą metų buvau motinystės atostogose ir šeimos pajamos buvo gana kuklios. Tačiau Alytuje mūsų santaupų pakako, taip pat gavome 25 procentų subsidiją būstui pirkti. Tiesa, šiek tiek pavargome, kol radome tinkamą butą, be to, teko skirti lėšų ir laiko jo remontui, tačiau dabar džiaugiamės, nes turime savo namus“, – atviravo jauna moteris.
Jolita V. pripažįsta, kad įpirkti buto Vilniuje negalėtų, net jei taupytų dar dešimt metų. Ji priduria, kad nesigaili didmiestį iškeitusi į rajono centrą, nes vaikus auginti nedideliame mieste daug paprasčiau – nereikia gaišti laiko kamščiuose, darželiuose ir mokyklose vietų yra užtektinai, o aplinka saugesnė.
Dažniausiai įsigyja butus
Pasak Jolitos V., sprendimui įsikurti Alytuje didelės įtakos turėjo ir vyrui pasiūlytas darbas. „Kartais pasvarstydavome, kad butą lengviau įpirktume mažesniame mieste, kur valstybė suteiktų paramą, bet nesiryžome pradėti paieškų būtent dėl to, kad nebuvome tikri, ar susirasime ten darbą“, – sako moteris. Jos šeima – tik viena iš daugiau kaip tūkstančio, kurios dirba ar kuria savo verslą mažesniuose miestuose, gavusios paskolą iš kredito įstaigos ir pasinaudodamos valstybės teikiama subsidija, juose jau įsigijo pirmąjį būstą. Vienas iš regionų, kur itin sėkmingai įgyvendinama subsidijų jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti programa – Marijampolė. Čia, džiaugiasi savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja Birutė Domarkienė, jaunų šeimų, norinčių gauti subsidiją pirmam būstui įsigyti, tikrai daug.
„2019 m. gavome 188 jaunų šeimų prašymus dėl finansinės paskatos įsigyti pirmąjį būstą. 86 iš jų buvo suformuotos pažymos, patvirtinančios teisę gauti finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti. Šiemet sausio mėnesį taip pat jau suformuotos 8 pažymos”, – naujausiais duomenimis dalijasi pašnekovė.
Dažniausiai jaunos šeimos įsigyja butą daugiabutyje. Tačiau ne visos šeimos, kurios kreipėsi į savivaldybę, sulaukė teigiamo atsakymo dėl jų teisės pasinaudoti valstybės paskata. „Dalį prašymų teko atmesti arba šeimoms nepavyko pasinaudoti finansine paskata. Taip nutiko, nes prašymai buvo neteisingai užpildyti, nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai. Dažniausia klaida – šeimos teikia prašymus nedeklaravusios turto“, – atkreipia dėmesį B. Domarkienė.
Kas gali kreiptis paramos?
Jauna šeima, kuri nori įsigyti pirmuosius savo namus pasinaudodama valstybės paskata, turi atitikti keletą įstatyme nustatytų kriterijų. Pirmasis jų – kreipimosi dėl paramos būstui metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą: jauna šeima laikoma tokia šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje tokio pat amžiaus nesulaukę motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba jei vienam ar daugiau vaikų nustatyta nuolatinė globa ar rūpyba.
Antrasis kriterijus – šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus tuos atvejus, kai būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei šeimos būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.
Svajojantiems apie pirmąjį būstą pasirinktoje vietoje, B. Domarkienė primena, kad yra tam tikrų apribojimų – valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriuose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. Pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą 2020 m. taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1465 eurus, į finansinę paskatą galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė šiuo metu neviršija 512,75 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia. (Vietovių, kuriose 2020 m. jaunos šeimos gali įsigyti pirmąjį būstą ir gauti subsidiją, sąrašą bei paaiškinimus, kaip informacinėje sistemoje www.regia.lt sužinoti, kurioje verčių zonoje yra dominantis būstas, rasite čia.)
Dar vienas svarbus aspektas – turto ir gyvenamosios vietos deklaravimas. „Norint gauti subsidiją, kiekvienas jaunos šeimos narys turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą“, – aiškina B. Domarkienė ir priduria, kad subsidiją gali gauti ne tik Lietuvos piliečiai ir jų šeimos nariai, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiai bei kiti užsieniečiai, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba Lietuvoje jiems yra suteiktas prieglobstis.
Turinčius planų perpirkti būstą iš tėvų ar senelių, B. Domarkienė įspėja: jei būstas įsigyjamas iš jaunos šeimos narių artimųjų, finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms neskiriama.
Paramos dydis ir kaip ji suteikiama
Įsigyti pirmąjį būstą pasinaudodamos valstybės paskata planuojančios, bet vaikų neturinčios šeimos gali tikėtis 15 proc. būsto vertės subsidijos, auginančioms vieną vaiką – 20 proc., auginančioms du vaikus – 25 proc., o auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto vertės subsidijos. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypui, kuriame bus statomas jaunos šeimos būstas, įsigyti gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. visos būsto kredito sumos.
Paklausta, kaip viskas vyksta, B. Domarkienė sako, kad tvarka nėra sudėtinga:
1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
2. Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tai padaro atvykę į savivaldybę.
3. Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka teisės aktais nustatytus kriterijus.
4. Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.
5. Kredito įstaiga per 3 mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą ar ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui įsigyti, kredito įstaiga pasirašo su šeima kreditavimo sutartį.
6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai, o jeigu jaunai šeimai kreditas suteikiamas būstui statyti – per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.
Pervertina savo galimybes
Geros žinios iš savivaldybės, kad šeimai bus suteikta subsidija pirmajam būstui įsigyti, dar nereiškia, kad netrukus užgrius malonūs naujakurių rūpesčiai. Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų atstovai pastebi, kad kartais šeimos pervertina savo finansines galimybes.
„Valstybės paramos būstui programas vertiname palankiai, tačiau šiose programose dalyvaujantys bankai pastebi, kad dalis dėl paskolos besikreipiančių jaunų šeimų klaidingai įsivaizduoja, jog savivaldybės išduota pažyma apie teisę gauti subsidiją prilygsta garantijai, kad būsto paskola bus suteikta. Taip nėra, nes galimybė gauti subsidiją ir galimybė gauti paskolą yra du skirtingi dalykai“, – kalbėdamas apie dėl paskolos būstui į bankus besikreipiančias jaunas šeimas, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius.
Anot jo, šių šeimų kreditavimo rizika vertinama tokia pačia tvarka kaip ir kitais atvejais, kai klientas kreipiasi dėl finansavimo, o atlikdami vertinimą, bankai privalo vadovautis Lietuvos banko (LB) Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimais. „Tvarios, pakankamos pajamos ir gera kredito istorija yra būtina sąlyga gauti būsto paskolą. Jei iki šios programos šeima dėl netvarių ir nepakankamų pajamų negalėjo gauti paskolos, vien subsidija šios galimybės nesuteiks“, – aiškina jis ir priduria, kad kai klientas kreipiasi dėl paskolos butui ar pastatytam individualiam namui įsigyti, arba namo statybai ar jo užbaigimui, kiekvieną atvejį kredito įstaiga analizuoja ir vertina individualiai.
Pašnekovo teigimu, vertinamos ne tik kliento finansinės galimybės, pajamų tvarumas ir tai, ar jis turi arba turėjo pradelstų skolų, bet ir kiti finansiniai įsipareigojimai, taip pat atsižvelgiama į prašomo kredito sumą bei terminą, nuosavų lėšų dalį ir kt., tačiau pagrindinės priežastys, dėl kurių būsto paskola gali būti nesuteikta – nepakankamos pajamos, nepakankama nuosavų lėšų suma arba prasta kredito istorija.
M. Zalatorius primena, kad remiantis LB patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais, įsigyjant būstą su paskola kitų kliento finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo ar šeimos nuolatinių pajamų, o nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (tos, kuri mažesnė – red. past.).
Imti paskolą reikia pasiruošti
„Nuosavas būstas – vienas iš didžiausių gyvenimo pirkinių, o jo įsigijimas ar keitimas – kiekvienam reikšmingas įvykis. Nereikėtų stebėtis, kad būsto kredito suteikimo procesas yra sudėtingesnis nei, pavyzdžiui, vartojimo paskolos, nes suma didesnė, o sutartys sudaromos ilgam laikui“, – sako M. Zalatorius, patardamas tiems, kurie planuoja įsigyti nuosavą būstą, pradėti taupyti kuo anksčiau. Anot jo, idealiu atveju jaunas žmogui būsto pirkimui turėtų pradėti ruoštis iš karto, kai ima gauti pirmąsias nuolatines pajamas.
„Reguliariai atidėdamas dalį pajamų pradiniam įnašui, asmuo kartu išmoks finansinės drausmės, įvertins savo vartojimo poreikius, o įgyta patirtis pravers tuomet, kai bus paimta būsto paskola ir reikės reguliariai mokėti įmokas“, – sako M. Zalatorius.
Valstybės paskata jaunų šeimų būstui auga
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina teigia, kad esant pakankamam tiksliniam finansavimui, vis daugiau jaunų šeimų turi galimybę įsigyti būstą su valstybės subsidija.
„2018-2019 m. subsidijos būsto kredito daliai apmokėti ar pradiniam įnašui padengti skirtos 1017 jaunų šeimų. Dar 63 jaunoms šeimoms skirtos papildomos subsidijos dėl padidėjusio auginamų vaikų skaičiaus“, – sako ji ir priduria, kad iki šiol aktyviausiai galimybe gauti paskatą naudojosi jaunos šeimos Klaipėdos rajone (110 jaunų šeimų), Marijampolės (74 jaunos šeimos), Kauno rajonuose (61 jauna šeima) ir Alytaus mieste (61 jauna šeima).
Kalbėdama apie tokios pagalbos jaunoms šeimoms naudą, pašnekovė sako: „Vienas iš pagrindinių Lietuvos tikslų – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, išlaikyti regionų savitumą ir tuo pat metu skatinti tolygią visos Lietuvos raidą. Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms programa ir prisideda prie Lietuvos regionų atsigavimo, jų stiprinimo bei teigiamų demografinių pokyčių“.
Finansinė paskata, kuri gali siekti iki 30 proc. kredito dydžio, pasak S. Kulpinos, yra didelis palengvinimas jaunoms šeimoms, planuojančioms įsigyti pirmąjį nuosavą būstą, nes dažnu atveju šios šeimos neturi sukaupusios pakankamai lėšų pradiniam įnašui. Bet ne mažiau svarbu, kad kurtis regionuose jaunas šeimas skatintų ir kiti dalykai.
Anot pašnekovės, Jolita V. neatsitiktinai minėjo, kad sprendimui persikelti į Alytų įtakos turėjo tai, jog vyras susirado darbą – tam, kad jaunos šeimos būtų motyvuotos kurti savo gyvenimą regione, itin svarbu, kad jame būtų palankios sąlygos įsidarbinti, kurti ar plėtoti verslą, patraukli infrastruktūra. „Siekdamos paskatinti jaunas šeimas kurtis regionuose, savivaldybės taip pat turi užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros, švietimo ir kitas socialines paslaugas, pasirūpinti darželių, dienos centrų, kultūros įstaigų kokybiška veikla, nes vien būsto visaverčiam gyvenimui nepakanka“, – pabrėžia pašnekovė.
