Žmogus, pasivadinęs Adamu Smithu (kiek vėliau įvertinsite ironiją) neseniai sumalė mane į miltus mano paties „bloge“. „Jūs pernelyg „materialistinis“ žmogus, kad suprastumėte, kokia yra gyvenimo prasmė. Jūs (plepiai iš žurnalų) randate pasekėjų tarp žmonių, kuriems nereikia nieko, išskyrus pinigus, neva suteikiančius galimybę nusipirkti laimę. Jūs dar turite laiko, kad galėtumėte atsisakyti niekų, kuriuos tauškiate, ir pradėtumėte gyvenimo prasmės paieškas – o ji tikrai neturi nieko bendra su pinigų darymu. Linkiu sėkmės.“

Atleiskite, pone Smithai, bet aš tikrai nemanau, kad gyvenimo prasmė – turto vaikymasis. Ir niekuomet taip nemaniau. Man regis, gyvenimo prasmė – naudotis Dievo dovanotais talentais. Tačiau turto siekimas (siekis pasipelnyti, jei norite) turi savo tikslą. Pinigai (pelnas) – tai instrumentas. Tai kapitalas. Be kapitalo nėra kapitalizmo. O be jo vysta naujos idėjos, ima gesti visuomenė, nyksta Dievo mums suteiktos dovanos. Tai ypač gerai jaučia gerąja to žodžio prasme patrakusi žmonijos dalis – dailininkai, išradėjai, verslininkai. Jiems kapitalizmas reikalingas labiau negu kitiems.

REKLAMA

Tad pinigai yra geras dalykas, nes geras dalykas yra kapitalizmas. Jis tikrąja to žodžio prasme kuria prekes ir daro tai geriau – ir plačiąja, ir siaurąja prasme – nei bet kokia kita formacija. Hugo Chavezas pultų ginčytis, bet jis kvailas.

Ar galėtume žengti dar toliau ir pasakyti, kad kapitalizmas yra geras dalykas, nes jis dorovingas? Ar galime, remdamiesi tokia logika, pasakyti: kuo labiau kapitalizmas išgrynintas, tuo labiau jis moralus? Ar kapitalizmas yra nepriekaištingai moralus – tiek, kiek tai leidžia jam egzistuoti iš kartos į kartą?

Taip, pasakys Ayn Rand (arba Alisos Zinovjevos Rozenbaum, rusų kilmės amerikiečių filosofės, aistringos racionalaus egoizmo teorijos šalininkės) sekėjai. Bet dauguma mūsų nesiekia taip toli. Mes manome, kad kapitalizmas be dorovės įtakos ir išorinio spaudimo, be moralinių apribojimų ir garantijų anksčiau ar vėliau sužlugs.

Pernai numiręs kapitalistas Billas Ziffas, daug pasiekęs leidybos versle, išreiškė daugelio nuomonę: „Vertybėms kurti vien kapitalizmo nepakanka. Jis priklauso nuo to, kokiomis socialinėmis ir religinėmis vertybėmis mes remiamės savo darbuose. Vos tik šios vertybės išnyks, mes nusirisim į nusikalstamą, nežmonišką, kraugerišką visuomenę, kuri jau nebebus prieglobstis mūsų civilizacijai.“

Amerikos konservatoriai šiandien mažai dėl ko sutaria su liberalais. Tačiau dėl vieno dalyko sutinka dauguma ir vienų, ir kitų: kapitalizmas veikia, nors jis ir nepakankamai dorovingas. Konservatoriai mano, kad kapitalizmas darbuojasi geriausiai, kai į jį įpintos auksinės moralumo gijos: senosios gerosios vertybės, perimtos bažnyčioje, labdaros įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir t.t.

REKLAMA

Liberalai skeptiškesni. Jie žino, kad kapitalizmas formuoja ne tik nugalėtojus, bet ir nevykėlius. Jie įsitikinę, kad nugalėtojus reikia priversti padėti tiems, kuriems nesiseka. Konservatoriai prieštarauja: priverstinė pagalba žalinga ir vieniems, ir kitiems. Perskirstymas atšaldo ir nugalėtojus, kurie nesistengia gaminti daugiau, ir nevykėlius, kurie nebando pagerinti savo gyvenimo.

Būtent dėl to šiandien ginčijamasi Amerikoje. Minimalus atlyginimo už darbą dydis – tai perskirstymo atmaina. Jis verčia darbdavius mokėti darbuotojams daugiau, nei vertas jų našumas, kokia maža bebūtų nustatyta minimali alga. Prekybos apribojimai – dar viena perskirstymo atmaina, nors, galima daiktas, jūs su tuo nesutinkate. Atsakydamos į JAV įvedamus muitus kitos šalys nustato savuosius. Būtent tai yra visų prekybos karų esmė. Jos priverčia amerikiečių kompanijas, pasaulio ekonomikos lyderes – IBM‚ „FedEx“, „Citigroup“ ir kt. – atsisakyti savo iškovojimų, kad atsilaikytų Amerikos tekstilės ar pramonės įrangos gamintojai. Prekybos protekcionizmas priverčia turtingą Kaliforniją subsidijuoti neturtingą Ohają ir Pietų Karoliną.

Demokratai paprastai kur kas labiau remia priverstinį perskirstymą, nei respublikonai. Respublikonai – vėlgi dažniausiai – norėtų šalinti kapitalizmo trūkumus pasitelkę gerus darbus ir labdarą. Tai, beje, verčia respublikonus laikytis kur kas aukštesnių moralinių standartų valdymo srityje: valdžią gavę blogi žmonės gali naudoti perskirstymą lygiai taip pat lengvai, kaip ir geri žmonės, tačiau tik geri žmonės gali įkvėpti mus geriems darbams ir labdarai.

REKLAMA

O ką apie kapitalizmą ir moralę sako Adamas Smithas – tikrasis, o ne mano kritikas?

Didysis škotas suformulavo dvi tezes, tarsi prieštaraujančias viena kitai. Štai jo įžymioji frazė iš „Gamtos ir tautų gerovės priežasčių tyrimo“ (1776): „Ne dėl mėsininko, aludario ar kepėjo palankumo mes tikimės gauti sau pietus, o dėl jų laikymosi savųjų interesų. Mes kreipiamės ne į jų humaniškumą, o į jų egoizmą, ir niekada nekalbame su jais apie mūsų poreikius, o tik apie jų naudą.“ Skamba egoistiškai: godumas – tai gerai.

Tačiau Smithas niekuomet taip nemanė. Savo ankstesniame veikale „Dorovinių jausmų teorija“ (1759) jis apibrėžė asmeninę naudą ne kaip egozimą ar godumą, o kaip psichologinį žmogaus poreikį užsitarnauti visuomenės, kurioje jis gyvena, palankumą. Po to, kai parašė „Tautų turtą“, Smithas perdirbo „Dorovinių jausmų teoriją“, tačiau liko ištikimas savo įsitikinimui, kad doroviniai jausmai ir asmeninė nauda – vienas ir tas pats.

Tad prisiminkime mūsų Adamą Smithą. Kai mes pamirštame jį, kapitalizmas praranda savo moralinį autoritetą, ir laimi „perskirstytojai“.

Richas Karlgaardas yra žurnalo “Forbes” leidėjas

:)
2007-03-06 08:52:29
nusisnekejimu kratinys ...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
to K.K ---- inž 2007-03-08 06:38:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dėkui.----Bandau išsiaiškinti, ką pvz sako 2006 Nobelio laureatas Phelps'as apie kapitalizmą Amerikoje ir Europoje. Štai ištrauka: "Dynamic Capitalism by By EDMUND S. PHELPS October 10, 2006; Page A14

There are t w o e c o n o m i c systems in the West. Several nations – including the U.S., Canada and the U.K. – have a private-ownership system marked by great openness to the implementation of new commercial ideas coming from entrepreneurs, and by a pluralism of views among the financiers who select the ideas to nurture by providing the capital and incentives necessary for their development. Although much innovation comes from established companies, as in pharmaceuticals, much comes from start-ups, particularly the most novel innovations. This is f r e e e n t e r p r i s e, a. .k. a. capitalism.

The other system – in Western C o n t i n e n t a l Europe – though also based on private ownership, has been modified by the introduction of institutions aimed at protecting the interests of “stakeholders” and “social partners.” The system’s institutions include big employer confederations, big unions and monopolistic banks. Since World War II, a great deal of liberalization has taken place. But new corporatist institutions have sprung up: Co-determination (cogestion, or Mitbestimmung) has brought “worker councils” (Betriebsrat); and in Germany, a union representative sits on the investment committee of corporations. The system operates to discourage changes such as relocations and the entry of new firms, and its performance depends on established companies in cooperation with local and national banks. What it lacks in flexibility it tries to compensate for with technological sophistication. So different is this system that it has its own name: the “social market economy” in Germany, “social democracy” in France and “concertazione” in Italy.

Dynamism and Fertility

"...............ir ttttttttttttt
O KOKS kapitalizmas Lietuvoje? Oligarchinis, biurokratinis, Oligopolinis ar antreprenerinis? O gal lietuviškasis kapitalizmas, pastatytas ant rusiškojo "blato"?   ATSAKYTI
liaudiskai snekant 2007-03-08 04:40:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ne viena santvarka nera ideali, jei moralumas interpretuojamas kaip 'idealumas', nes idealus tik Dievas, o visos santvarkos tik bando 'atspindeti' tam tikra Dieviskosios Provizijos aspekta, bet deja limituojamos i valdzia duotoje santvarkoje isrinktuju proto limitacijomis. O is cia prasideda visos problemos, o ju apstu visose santvarkose.   ATSAKYTI
Dante: Hell, Purgatory, Paradise 2007-03-08 04:27:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pragaro jurisdikcija, kuri yra daugiau nei 50% kapitalizmo, nera morali. Like 45 % yra visai padorus, bet kas link moralumo - tai 'reliatyvi savoka'. Tik 5 % kapitalizmo pilieciu yra pavyzdiniai moralus kiek zmogiskos ir (administracines) limitacijos/reguliatyvios metodologijos jiems leidzia.

Pragaro jurisdikcija prasideda nuo "akis uz aki, dantis uz danti' filosofijos implementavimo tiek virtualioje/teorineje(kur treniruojamasi), tiek zemiskoje realybeje. Siuo metu Lietuvoje implementuojamas 'saugus perejimas' is sios jurisdikcijos i 'savivalda', kuri priklausomai nuo legaliu implikaciju gali rezultatuoti tiek i roju, tiek i 'pusiau pragara' inkvizicijos/slaptuju tarnybu ADMINISTRACINIO (deja kazkodel Konstitucinis teismas tuo metu 'uzdraustas') teismo nuteistiems nelaimeliams, kas Europoje deja vos ne tukstantmete tradicija taikoma 'prancuziskai spell nekomilfopa' (ne tiems -- atseit, netikeliams) - 'surasti kalta' ir ji apmetyti akmenimis/pakarti/nulinciuoti miesto centrineje aiksteje. Lietuva krikscioniska salis ir krikscionybe tradiciskai suprantama dvasine, ne uzsvaidymo akminimis 'opozicinius kaltuosius' prasme.

Deja, bunant 'apibreztiems' isoriniu valdanciuju jegu
'akis uz aki, dantis uz danti' legalioje (teismineje) jurisdikcijoje (zr.vaizdzia iliustracija http://www.divinecomedy.org/), to patys 'dantes aprasyto pragaro gelmiu viduryje' padaryti negali be isoriniu nesmerkianciu juos politiniu/dvasiniu/specializuotos medicinines pagalbos, kurie dazniausiai realizuojasi kaip humanitariniu jegu pagalbos
daliniai, praktiskai neimanoma. Notes

One of my favorite translations of Divine Comedy by Dante Alighieri., by Dorothy Sayers can be purchased from Amazon.com via the following links: Hell, Purgatory, Paradise.

English Edition, translated by Henry Wadsworth LongfellowCircle Seven: Round Three The Violent Against Art, Geryon : <...>Now, Geryon, bestir thyself;
The circles large, and the descent be little; Think of the novel burden which thou hast. <...>



   ATSAKYTI
*** 2007-03-08 00:38:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kadangi " moralę" kiekvienas gali suprasti pagal savo moralę ar bendrą pasaulio moralės supratimą, atsakyti į tą klausimą gana sudėtinga. Klausimą: ar kapitalizmas moralus? galima pakeisti klausimu: kuri santvarka sąmoningesnė- kapitalizmas ar socializmas? Klausimo esmė nuo to mažai keičiasi, nes sąmoningumas nustato moralės rėmus, o kapitalizmo mes nelyginsime su kitomis buvusiomis santvarkomis, bet lyginsime tik su socializmu.
Šeima yra valstybės (ar visuomenės) lastelė (pradžia). Kuri šeima yra sąmoningesnė- socialistinių ar kapitalistinių santykių? Galima teigti, kad kapitalistinių santykių šeima tik "iš bėdos" (formali). Nors dabar labai madinga ir propaguojama.
Kalėjimai yra valstybės(ar visuomenės) kitas "kraštas". Ar įmanomas kalėjimas su kapitalistine santvarka? Čia jau visiems aišku, kad tokio kalėjimo negali būti (nors mažiausiai sąmoningi kaliniai nori įvesti kažką panašaus).
Todėl aš darau logišką išvadą: jeigu visuomenės kraštinėse grandyse socializmas atrodo kaip būtina santvarka, tai ir visuomenės viduryje socializmas kaip santvarka yra sąmoningesnis už kapitalizmą. Kapitalizmo pranašumų įrodinėjimas yra demagogija. Jeigu socializmas nepasitvirtino SSSR tai ne socializmo kaip santvarkos netinkamumas, bet visuomenės sąmoningumo trūkumas. SSSR socializmas buvo įvestas prievartiniu būdu, todėl jis ir žlugo. Norint kad socializmas klestėtų ir vystytųsi , visuomenei reikia brandumo, ir jis turi būti priimtas laisva valia toje visuomenėje.
Pagal dabartinį visuomenės sąmoningumą, nieko geresnio ir moralesnio už kapitalizmą dar nesukurta.    ATSAKYTI
Gediminas 2007-03-07 23:52:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ES atsilieka ir atsiliks ne tik nuo Amerikos, bet ir nuo visų kitų, kurie sugebės atsikratyti kuo daugiau socializmo principų. Apie Lisabonos strategijos įgyvendinimą negali būti nė kalbos - negali būti nieko prieštaringesnio ir labiau prieštaraujančio žmogaus prigimčiai ir sveikam protui.

ES „konstitucija“ yra vienas iš bandymų įkūnyti visų Vakarų Europos socialistų užmačias. Nepavyko. Vėlgi dėka kitų socialistų, jau kitose šalyse. Pati socializmo ideologija ir, ypač praktika, yra prieštaringiausių idėjų ir trumparegiškų veiksmų kratinys.

Perskirstymo ir nepamatuotų „socialinių garantijų“ dusinama ekonomika, absurdiški muitų, akcizų ir protekcionizmo standartai - toli gražu dar ne visas senutėlės Europos „vaizdelis“. Kurlink einama? Imigrantai iš kitų pasaulio kraštų turės išlaikyti persenusius Europos pensininkus, nes „gerovės valstybė“ jau bus sunaikinusi šeimos instituciją? Gal to ir Lietuvoje norime?   ATSAKYTI
K.K. 2007-03-07 20:38:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Respect inž.
EU "kapitalizmas" yra atmieštas didele doze socializmo (darbo santykiai, mokesčiai, antiliberalizmas, eurosocialistinių partijų kišimąsis į rinką, socialistinis biurokratizmas ir t.t. ir pan.) ir tai neteikia jokių vilčių ambicingai Lisabonoe programai įgyventinti. Jau kiek metų, ir kokiose turtingose šalyse socialistai bandė ir bando ūkininkauti - bergždžios pastangos, arba bankrutuoja (kaip SSSR) arba metasi diktatūron. EU laukia gėdingas pralaimėjimas konkuruojant su JAV.   ATSAKYTI
inž. 2007-03-07 17:34:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0

Kapitalizmas kapitalizmui nelygu. Pvz, Europos biurokratinis ir Amerikos antreprenerinis. ------

Bandau išsiaiškinti, kiek Europos Sąjunga atsilieka nuo Amerikos. Bet kad tiek daug netikėjau (iš Delfi)-----ES ekonomika nuo JAV atsilieka 22 metais
www.DELFI.lt
2007 kovo mėn. 6 d. 16:53
Europos Sąjungos ekonomika nuo JAV ekonomikos atsilieka 22 metais, teigia naujas tyrimas. Jame taip pat nurodomos atsilikimo priežastys, nežiūrint Europos ambicingų reformų, kurias giria šalių lyderiai.

Pirmadienį išspausdintas Europos prekybos rūmų tyrimas teigia, kad JAV esamą Europos BVP vienam asmeniui pasiekė dar 1985, o toks užimtumo ir investicijų į mokslinius tyrimus lygis buvo prieš 30 metų, rašo euobserver.com.

Ekonominis augimas, darbo vietos ir inovacijos – pagrindiniai taip vadinamos Lisabonos strategijos prioritetai, dėl kurių 2000 m. susitarė ES lyderiai. Pagrindinis Europos tikslas yra iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ekonomika, o didžiausia konkurente laikoma JAV.
Nežiūrint to, anot Europos prekybos rūmų, nuo pirmosios 2003 metų ataskaitos apie ekonominius rodiklius abejuose Atlanto pusėse, ES atsilikimas nuo JAV tik padidėjo"

   ATSAKYTI
K.Kutvela 2007-03-07 15:02:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
EU tikra ateistinė valstybių sąjunga, jos konstitucija amorali, jos parlamentas socialistinis, ji didžiuojasi marksizmu ir "lygybe", jos filosofija vartotojiška, ji persunkta paternalizmu ir ištižumu, joje gėdinamasi būti patriotu ir krikščioniškų vertybių gynėju, ji pataikauja ir vardan "laisvių" įteisina žemiausius instinktus ir įpročius. Dar reikia daugiau? Juk tai tipiški socialistinio mąstymo produktai.    ATSAKYTI
to K.K. 2007-03-07 13:05:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai tu tik greičiau rinkis ir neškis į štatus - kapitalizmo rojų iš europinio socializmo. Ko tu čia dar esi, kutvėla? Tai tik patvirtina taisyklę, kad kiekvienoje šeimoje yra savo išsigimėlis (LLRI auklėtinis). Tikrai dar per daug lietuvių Lietuvoje...   ATSAKYTI
K.K. to Gediminas 2007-03-07 12:45:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tikslus komentaras. Iš esmės. Dar galima buvo pridurti, atsiprašau už įsikišimą, kad socializmas išnyks , nes yra kuriamas pagal dirbtinę teoriją, kuris visur parodė savo nehumanišką prigimtį, visur susilaukia kracho (Eurosocializmas - bevaisė ir amorali socializmo atmaina).   ATSAKYTI
stebetojas 2007-03-07 12:36:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kur pasaulyje, issivysciusiame pasaulyje jus randate kapitalizma? Visa vakaru europa yra socialiai orientuota, o kapitalizmas tik komunistu yrankis baubui demonstruoti. Baikit kliedeti niekus.   ATSAKYTI
Povilas 2007-03-07 09:36:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kapitalizmas anksčiau ar vėliau yra pasmerktas žlugti, kadangi dorovės ir socialinės lygybės klausimai šioje santvarkoje yra visiškai nesprendžiami. Jaunimas, prisižiūrėjęs “demokratinio kapitalizmo” televizijos ir kitokių renginių laidas, jau pjauna ir užmušinėja mokytojus. Kapitalizmo moralė geriausiai matosi santykiuose tarp politikų, kur vienas kitam stengiasi perkasti gerklę, kad atsisėstų į apšmeištojo šiltą vietą.   ATSAKYTI
:) 2007-03-07 09:16:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Va Gedimino zodziai protingi.   ATSAKYTI
2007-03-07 01:05:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Socializmas ir komunizmas yra aukščiausia šiuo metu pasaulyje įsivaizduojama santvarka, kuri atitinka Kristaus, Budos, Krišnos ir kitų prašvitusių mokymus. Tačiau šiame kali amžiuje tos santvarkos negalimos dėl žemo civilizacijos bendros sąmonės lygio. Bendras pasaulio žmonių sąmonės lygis nedaug viršija antrą. Pirmas-fizinis(kūnas-maistas, jėga,daiktai, teritorija), antras-emocinis(pyktis, džiaugsmas,baimė... aukščiausia emocija-seksas).Palyg. Kristus buvo pasiekęs septintą lygį. Gyvuliai gyvena antrame lygyje(aukščiausia emocija- seksas). Trečią -mentalinį, pasiekia tikri mokslininkai, dvasininkai ir pan. Ketvirtas- aiškiaregystė, hipnozė. Penktas- Dievas .(Toliau jūs nebesuprasite).
Kapitalizmas (su savo morale) yra panašaus bendro lygio santvarka kaip žvėrių ar gyvulių miške ar ganykloje. Tačiau norint tai suprasti , reikia pasiekti nors ketvirtą lygį.    ATSAKYTI
Linas 2007-03-07 00:30:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Teiginiai, teorijos, aksiomos..
na nesugalvojo dar niekas nieko geriau uz kapitalizma, kurio puoselejimui reikalinga demokratija. Lietuvoje, kaip ir visur, kapitalizmas palaiko demokratija. Kapitalo savininkams priklauso didzioji dalis ziniasklaidos, o tuo paciu ir visuomenines nuomones formavimas. Ar musu kapitalistai moralus? manau, kad ne. Jiems reikalinga lengvai valdoma viesoji erdve. Tiesiog kapitalizmo morales tradicijos cia nera.
Morale? neapsimoka.. Ypac sunku jai dabar formuotis, kuomet globalizmo lenktynese niekas neturi laiko atsikvepti, kad neatsidurtu uz borto. Kinija, Indija, su savo milijardais darbo ranku vercia ir lietuvos kapitalista galvoti apie siandien dienos rezultata, nes rytoj gali but velu.. Sveiki atvyke i kasdienes pasaulio kapitalizmo zaidynes, kur nusiciaudejus Kinijos rinkom visi issigasta. Pamirskime Adam Smith kapitalizma ir galvokime kaip uzauginti moralia ir socialiai atsakinga jaunaja karta..
   ATSAKYTI
tikras lietuvis 2007-03-06 21:27:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Geras straipsnis. Pagarba omni{balsui}.   ATSAKYTI
inž 2007-03-06 21:07:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
įdomu. Gediminas : "žmonių prigimtis iš esmės visur tokia pati". Tai aksioma.----- Bet vienos tautos turtingos; kitos velkasi uodegoj. Tik dėl moralinių įsitikinimų?    ATSAKYTI
Kazys 2007-03-06 19:21:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Menkystos niekalas   ATSAKYTI
Gediminas 2007-03-06 19:17:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pats klausimas nėra teisingas: kapitalizmas pats savaime nėra nei moralus, nei nemoralus. Tai priklauso nuo žmonių, veikiančių tomis ekonominėmis sąlygomis. Kapitalizmas susiformavo tobulesnių, negu prieš tai buvusioje santvarkoje, moralinių normų dėka.
Moralinės normos ir įsitikinimai gali palankiai veikti ekonominius santykius arba gali jiems labai trukdyti. Lietuvoje nesunkiai galima tuo įsitikinti. Verslo sąlygos daugiausia ir priklauso nuo dominuojančių visuomenėje įsitikinimų. Tie „moraliniai rėmai“ skirtingose santvarkose kitaip pasireiškia, nes žmonių prigimtis iš esmės visur tokia pati. Štai kodėl socializmas pasmerktas anksčiau ar vėliau žlugti ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl moralinių priežasčių.   ATSAKYTI
inž 2007-03-06 15:20:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Čia apie Ameriką. -----Perskirstytojai joje - "demokratai" (Lietuvoje visokie social-?"demokratai", "liberalai", "2000kai", grynieji socialistai). Respublikonai-už gerai veikiantį kapitalizmą (pas mus kas: konservatoriai? Zuoko Libcentristai? Kas dar?) su su aukštos moralės veidu. -------Nei Prancūzijos, nei Rusijos, nei Kinijos Revoliucijos nė prie ko. Tai griovimas, kai valstybėse leista perdaug chaoso ir per mažai tvarkos (ne Paxinės). O štai Anglijos industrinė revoliucija - tai pakopa į aukštesnį civilizacijos lygį....Tokių būta ir vėliau. Kokios jos?   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų