Penkiasdešimt penki procentai mirčių, susijusių su automobilių avarijomis, įvyksta per pirmas kelias minutes po susidūrimo. Manoma, kad laiku ir tinkamai suteikiant pirmąją pagalbą būtų galima išvengti 85 proc. tokių mirčių. Avarijos liudininkas turi tik 4 minutes suteikti pagalbą nekvėpuojančiam ar pulso neturinčiam žmogui. Pirmosios pagalbos procedūrų ir nelaimingo atsitikimo vietos saugumo užtikrinimo išmanymas gali išgelbėti gyvybę.
„Be atitinkamų apmokymų mes nežinome ką daryti, dažniausiai bijome, kad ėmęsi veiksmų dar labiau pabloginsime situaciją. Kitas eismo dalyvis paprastai yra pirmasis žmogus, atvykęs į nelaimės vietą, todėl kiekvienas vairuotojas turi išklausyti išsamų pirmosios pagalbos kursą. Pamokų, organizuojamų kaip dalis kurso vairuotojo pažymėjimui gauti, gali neužtekti, todėl verta pagilinti savo pirmosios pagalbos žinias specialiuose papildomuose kursuose“, – sako vairavimo mokyklų atstovai. Be pirmosios pagalbos taisyklių svarbu žinoti, ką ir kokia tvarka daryti, kol laukiama pagalbos.
Svarbiausia išlikti ramiam. Eismo įvykio liudininkas ar dalyvis turėtų saugiai sustabdyti transporto priemonę, išjungti degimą, įjungti avarinį stabdį ir ištraukti visų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių raktelius, jei vairuotojai to negali padaryti patys. Tada reikia įvertinti situaciją ir nustatyti, kam labiausiai reikia pagalbos. Pirmiausia reikėtų suteikti pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims. „Auka, esanti klinikinės mirties būsenoje, turi tik keturias minutes, kol dingsta visi gyvybės ženklai, dėl to staigi reakcija ir širdies masažo išmanymas yra tokie svarbūs“, – teigia specialistai.
Teikiant pagalbą kitiems, reikia nepamiršti savo ir kitų eismo įvykio dalyvių saugumo. Dėl to reikia įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją ir pastatyti avarinį trikampį kelio ženklą. Jei būtina judėti važiuojamojoje kelio dalyje, reikia itin saugotis, o idealiomis aplinkybėmis – dėvėti šviesą atspindinčią liemenę.
Būtina patikrinti, ar benzinas ar kitos cheminės medžiagos neteka iš kurios nors transporto priemonės. Kai nustatoma tikra sprogimo rizika, visus, kam kyla pavojus, reikia patraukti saugiu atstumu nuo jo. Tik esant tokioms aplinkybėms ar nejaučiant aukos pulso ar kvėpavimo galima bandyti ją vaduoti iš automobilio – kitu atveju auka turėtų jame likti.
Kviečiant greitąją pagalbą reikia suteikti kiek įmanoma daugiau informacijos. „Svarbu kiek įmanoma detaliau nurodyti eismo įvykio vietą. Taip pat reikėtų apibūdinti nelaimingo atsitikimo tipą ir įspėti gelbėjimo tarnybas ar aukos kvėpuoja ir/ar kraujuoja. Tokia informacija leis gelbėjimo tarnyboms suorganizuoti efektyviausią pagalbą. Taip pat juos reikėtų įspėti apie potencialų gaisrą ar bet kokių degių medžiagų nutekėjimą. Visada jiems reikia palikti numerį, iš kurio skambinama“, – pataria instruktoriai. – „Galiausiai, reikia palaukti kol operatorius patvirtins jūsų duomenis – niekada nebaikite skambučio, kol negavote atsakymo.“
Reikėtų prisiminti:
o Išlikti ramiam.
o Išjungti visus variklius ir pasistengti užtikrinti, kad nejudėtų nei vienas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis.
o Įvertinti nelaimingo atsitikimo mastą ir nuspręsti, kam pirmiausia reikia suteikti pagalbą.
o Paprašyti kitų pagalbos bei įgalioti konkretų žmogų paskambinti gelbėjimo tarnyboms.
o Pasirūpinti saugumu – kaip pridera specialiais ženklais pažymėti avarijos vietą ir pačiam nepakliūti į pavojų.
o Perspėjant gebėjimo tarnybas suteikti tikslią informaciją apie nelaimingo atsitikimo vietą, aukų skaičių ir būklę bei pavojus, kurie gali iškilti. Duoti operatoriui savo mobilaus telefono numerį.
