REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Taikos metu dėl automobilių avarijose patirtų traumų žūsta daugiausia žmonių, tvirtina Pasaulio saugaus eismo komisija. Kartu, anot saugaus eismo specialistų, daugelio žūčių galima būtų išvengti, jei žmonės žinotų, kaip turėtų teisingai elgtis per avariją ar jai įvykus.

Taikos metu dėl automobilių avarijose patirtų traumų žūsta daugiausia žmonių, tvirtina Pasaulio saugaus eismo komisija. Kartu, anot saugaus eismo specialistų, daugelio žūčių galima būtų išvengti, jei žmonės žinotų, kaip turėtų teisingai elgtis per avariją ar jai įvykus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dauguma eismo įvykių nutinka dėl to, kad yra nesilaikoma elementarių eismo saugumo reikalavimų, taip pat – dėl nepakankamo eismo dalyvių informuotumo apie tai, kokios pasekmės laukia nusižengus Kelių eismo taisyklėms (KET). Tarkim, mažai kas žino, kad važiuojant automobiliu 50 km/h greičiu neprisisegus saugos diržų susidurti su nejudančia kliūtimi yra tas pat, kas iškristi iš ketvirto aukšto“, - teigia Pasaulio saugaus eismo komisija. Tuo tarpu Rusijos saugaus eismo specialistai parengė keletą rekomendacijų, kaip vairuotojai turėtų elgsis supratę, jog susidūrimo su kita transporto priemone nepavyks išvengti. Pasak specialistų, vien rekomendacijų žinojimas gali išgelbėti daugybę gyvybių keliuose.

REKLAMA

Nevalia laikytis už vairaračio

Vienoje naujausių Pasaulio saugaus eismo komisijos ataskaitų rašoma, kad net 64 proc. visų avarijų pasaulyje įvyksta dėl to, kad vairuotojai nesilaiko KET reikalavimų. Didelė dalis kaltės trenka ir nekokybiškiems, pavyzdžiui, slidiems keliams. Kiek mažiau – techniškai nesutvarkytiems automobiliams. Pavojingiausi defektai yra išėję iš rikiuotės stabdžiai, sugedęs vairo mechanizmas, blogos padangos ir pakabos gedimai. „Svarbiausia avarijų, kurias sukelia automobiliai, ypatybė yra ta, kad apie 80 proc. jose gavusių traumas žmonių žūsta per pirmas tris valandas, dažniausiai – nuo smarkaus kraujavimo“, - pastebi Pasaulio saugaus eismo komisija.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu Rusijos saugaus eismo specialistai portale drom.ru duoda kelias rekomendacijas vairuotojams, kurios maksimaliai padėtų apsisaugoti nuo traumų, jei avarinės situacijos nepavyktų išvengti. „Jei matote, kad susidūrimas neišvengiamas, pasistenkite atsidurti tokioje padėtyje, kuri būtų saugiausia. Kiek įmanoma stipriau įtempkite raumenis, uždenkite galvą rankomis ir kuo labiau palinkite į priekį. Ant krūtinės segimas saugos diržas susidūrimo metu neturi sulaužyti jūsų krūtinės ląstos. Svarbiausia pasiekti, kad susidūrimo metu kuo mažiau pajudėtumėte į priekį. Tačiau įsikibti į vairą nepatariama, nes smūgio metu milžiniškos energijos paveiktas vairaratis gali staigiai suktis ir sulaužyti jums rankas. Sėdint priekinio ar užpakalinio keleivio vietose, galvos rankomis galima neuždenginėti, o paprasčiausiai jomis atsiremti į priekinį skydą ar į priekinių sėdynių atlošus“, - rašoma rekomendacijose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kad išvengtumėte didelių sužeidimų, anot rusų rekomendacijų, reikia prieš smūgį viršutine kūno dalimi nugriūti ant gretimos sėdynės, uždengiant galvą rankomis ir sulenkiant kojas. Šis patarimas visais atvejais galioja tada, kai po smūgio mašina verčiasi ant šono arba numanomas smūgis bus labai stiprus.

Nepatariama lipti iš automobilio po susidūrimo jam visiškai nesustojus. Aišku, šis patarimas galioja tik tokiu atveju, jei nėra gaisro ar sprogimo pavojaus. Smūgio metu iš automobilių korpusų gali kyšoti įvairių detalių, kurių padarytos traumos gali būti mirtinos, pavyzdžiui, perrėžus kojos arteriją. Tokias traumas gauti judant sudaužytam automobiliui – vieni niekai.

REKLAMA

Klastingasis vanduo

Nulėkus nuo stataus skardžio į ežerą ar kitą vandens telkinį, rusai rekomenduoja nebandyti atidaryti automobilių durų. „Atidarius duris per jas patekusi vandens srovė nušluoja vairuotoją į šoną, o pati mašina pradeda labai staigiai skęsti. Todėl geriau iš vandens spąstų išsilaisvinti atidarius langą“, - teigiama rekomendacijose. Pasak specialistų, blogiausia, kas gali ištikti į avariją pakliuvusį žmogų – judesius paralyžuojanti panika. „Bet kokiu atveju būtina išlikti ramiam, nepanikuoti. Panika gali prišaukti dar didesnių bėdų. Iškart po avarijos būtina nustatyti, kokioje automobilio vietoje ir kokioje padėtyje esate atsidūręs. Po to žiūrėkite, ar nesate sužeistas, ar nėra degalų nuotėkio (ypač tais atvejais, jei mašina apsivertė), ar neprasidėjo gaisras. Pasistenkite ištrūkti iš automobilio, tačiau – nedarydami staigių judesių. Skuba reikalinga nebent tada, jei buvo pastebėtas kuro nuotėkis ar gaisro požymiai. Stengiantis greitai išsivaduoti gresia traumos – pavyzdžiui, susižaloti neatsargiai ropojant per stiklo duženas“, - įspėjama rekomendacijose.

REKLAMA

Palikus sudaužytą automobilį, būtina nuo jo kuo labiau nutolti, kadangi įsižiebus mažiausiai kibirkščiai elektros grandinėje gali įvykti sprogimas. Rekomendacija neįpareigoja jos laikytis, jei kartu važiavo daugiau žmonių. Privalu jiems padėti išsilaisvinti. Policijai ir kitoms tarnyboms rekomenduojama skambinti tik po to, kai bendrakeleiviai jau bus saugiu atstumu nuo sudaužyto automobilio, kadangi skambinimas atima nemažai brangaus laiko. Kuo spėresnis skambutis atsakingoms tarnyboms pagelbės tokiu atveju, jei bendrakeleivių iš sulamdytos mašinos be specialios technikos ištraukti neįmanoma.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

FAKTAI

Kas atsitinka važiuojant be saugos diržų?

Rusijos saugaus eismo specialistų patarimai pirmiausia skirti tiems automobiliais keliaujantiems eismo dalyviams, kurie segi saugos diržus. Tuo tarpu automobilyje esančio eismo dalyvio neprisisegusio saugos diržo rizika žūti yra apie 3,5 karto didesnė negu prisisegusio. Kas gresia tokiems vairuotojams ir jų keleiviams? Mokslininkai nustatė, kas vyksta kai 80 kilometrų per valandą greičiu važiuojantis automobilis įsirėžia į nejudančią kliūtį:

»Po 0,026 sekundės patyrus smūgį: sulenkiamas buferis. Jėga, 30 kartų viršijanti automobilio svorį, sustabdo mašiną. Vairuotojas, jei yra neprisisegęs saugos diržo, tebejuda automobilio salone tuo pačiu 80 km/h greičiu. »Po 0,039 sekundės: vairuotojas sykiu su sėdyne pajuda į priekį 15 centimetrų. »Po 0,044 sekundės: vairuotojas krūtinės ląsta laužo vairą. »Po 0,050 sekundės: greitis staiga sumažėja, automobilį ir vairuotoją veikia jėga, 80 kartų viršijanti jo svorį. »Po 0,068 sekundės: vairuotojas 9 tonų stiprumo jėga trenkiasi į prietaisų skydelį. »Po 0,092 sekundės: vairuotojas ir šalia sėdintis keleivis tuo pat metu galvomis trenkiasi į priekinį automobilio stiklą ir patiria mirtinas traumas. »Po 0,100 sekundės: pakibęs ant vairo vairuotojas atmetamas atgal ant sėdynės. Jis jau miręs. »Po 0,110 sekundės: automobilis rieda atgal. »Po 0,113 sekundės: viskas baigta, geležies ir plastmasės gabalai krenta ant žemės, susidūrimo vietą apgaubia dulkių debesis“.

Šaltinis: Vilniaus Gedimino technikos universitetas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų