Vilniaus oro uostas (nuotr. Balsas.lt)

Vilniaus oro uostas (nuotr. Balsas.lt)

Sėkmingai funkcionuojantys, patrauklūs oro uostai yra itin svarbūs šalies įvaizdžiui ir ekonomikai. Jie tampa savotiška vizitine šalies kortele: oro uostus pamato net ir tie, kurie čia stabteli tik laukdami kito skrydžio. Didžiausias Lietuvoje Tarptautinis Vilniaus oro uostas tinkamai atlieka šią funkciją: po jau kelerius metus vykstančių atnaujinimo darbų svečius jis pasitinka moderniais ir jaukiais terminalais bei saugiais lėktuvų riedėjimo takais.

Pasauliniai tyrimai rodo, kad vienas milijonas oro keleivių sukuria tūkstantį darbo vietų visoje šalyje. Be to, svarbus ir turizmo aspektas – Lietuvos banko duomenimis, per 9 praėjusių metų mėnesius užsienio turistai ir vienadieniai lankytojai šalyje paliko net 3,19 mlrd. litų. Tai – svarbus indėlis į ekonomiką, tad siekiant, jog atvykstančiųjų srautai tik augtų, būtina rūpintis, kad visa su turizmu susijusi infrastruktūra būtų tinkama ir patraukli.

REKLAMA

Keliautojų daugėja ir daugės

2013 metais Lietuvoje itin gausėjo turistų — pernai mūsų viešbučių užimtumas išaugo beveik 9 procentais, o Europos užimtumo vidurkis buvo viršytas net 4 kartus. Nemaža svečių dalis atvyko oro transportu. Pernai vien į Vilniaus oro uostą ir iš jo skrido beveik 2,7 mln. žmonių. Tai 20,5 procentų daugiau nei 2012 metais.

Kaip pasakojo Tarptautinio Vilniaus oro uosto komunikacijos koordinatorė Greta Babarskaitė, 41 procentas keleivių keliauja verslo reikalais, 32 procentai — leidžiasi į pažintines keliones, likę 27 procentai — keliauja asmeniniais reikalais. „Prognozuojame, kad šiemet oru keliaujančiųjų per visus tris Lietuvos uostus skaičius gali augti 5,3 procento. Tą pirmiausiai įtakos nuolat besiplečianti ne tik Vilniaus, bet ir Kauno bei Palangos oro uostų skrydžių geografija, didėjantis jau vykdomų reguliariųjų skrydžių intensyvumas“, — sako ji.

Svečius pasitinka atsinaujinęs

Sostinės oro uostas nuolat investuoja į patogesnės, saugesnės ir modernesnės infrastruktūros įrengimą bei gausesnių ir įvairesnių paslaugų teikimą. Suprantant oro uosto reikšmę, jo modernizavimui bei plėtrai skirta ir nemažai Europos Sąjungos paramos. Iš viso nuo 2007 metų šiam oro uostui iš ES struktūrinių fondų skirta 47,4 mln. litų.

Vienas didžiausių iki šiol įgyvendintų projektų — naujo terminalo, užtikrinančio galimybę atskirti Šengeno ir ne Šengeno erdvės keleivius, statyba. Įrengta 12 papildomų keleivių registravimo vietų, 12 naujų darbo vietų pasienio kontrolieriams, 9 aviacijos saugumo patikros punktai bei jaukios ir šiuolaikiškos erdvės skrydžio laukiantiesiems keleiviams.

REKLAMA

Šio terminalo statyboms skirta 13,3 mln. litų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų ir 2,3 mln. litų – iš valstybės biudžeto.

Siekiant sumažinti jungiamųjų skrydžių keleivių persėdimo laiką, rekonstruotos keleivių terminalo galerijos ir perono danga. Ruošiantis priimti didesnius keleivių srautus už 4,5 mln. litų renovuoti du riedėjimo takai ir už beveik 4 mln. litų nutiestas dar vienas naujas.

ES parama oro uostui modernizuoti suteikta pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas“.

Darbai nesustoja

Oro uosto modernizavimo darbai tęsiami. Šiemet toliau vyks oro uosto tvoros rekonstrukcija –ilgainiui visą perimetrą juosianti gelžbetoninė tvora bus pakeista lengvesnėmis tinklinėmis konstrukcijomis. Tai leis įdiegti naujas perimetro saugos sistemas: naujas vaizdo kameras, išmanią signalizacijos sistemą, taip pat atnaujinti akustinį barjerą, įrengti naujas apsaugas nuo gyvūnų patekimo į aerodromo teritoriją.

Taip pat 2014 metais bus baigta rekonstruoti ir priešgaisrinė gelbėjimo stotis. Ji ne tik užtikrins efektyvų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbą, bet ir, esant reikalui, taps ekstremaliųjų situacijų valdymo būstine. Pasak oro uosto komunikacijos koordinatorės, nuolat rūpinamasi ir laukimo zonų renovavimu, jų pritaikymu keleivių patogumui.

Skirtumus pastebi ir keliautojai. „Reguliariai skraidau verslo reikalais į Europą. Tikrai džiugina pokyčiai. Dabar smagu atsivežti ir verslo partnerius. Žinau, kad ir laukimo salės tinkamos, yra visa reikalinga infrastruktūra“, — pasakojo bent porą kartų per mėnesį skraidantis vilnietis Justas.

logotipas

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų