Kaip žinoti kurią vietą rinktis?
Atsakymas priklauso nuo keleto veiksnių: metų laiko, žvejojamos žuvies, oro ir vandens skaidrumo. Tarkime jog susiruošėme į ešerių žūklę vasaros metu. Norint sugauti didelių ešerių svarbu atsižvelgti į šiuo metu vešančią povandeninę florą. Reikėtų atsiminti jog ten, kur dugnas yra minkštas ir dumblingas veši augalija. Paprastai skaidriavandeniuose ežeruose augalų galima aptikti žymiai giliau, negu ten, kur vanduo mažai skaidrus. Nepaisant šio skirtumo anksti ryte galima tikrinti viršutinius vandens sluoksnius pačiuose vandenžolių savašynuose ir vėliau pasitraukti prie žolyno pakraščio. Jeigu vandens telkinyje vyraujantys plėšrūnai yra lydekos, ešeriai priversti slėptis tarp vandens augalų susidariusiose akutėse. Strategija yra bet kokios žvejybos pagrindas. Neverta pasilikti ten, kur niekas nevyksta, atsižvelgus į tai, kaip plaukioja žuvys galima patraukti sekliau, jei jos nesusibūrusios vienoje vietoje ir pabandyti laimę giliau, jei yra atvirkščiai. Reikia pasikliauti stebėjimu ir gaunamos informacijos panaudojimu.
Norėdamas sugauti plėšrūną, sek jo auką
Lietuvoje tai dar pakankamai nauja koncepcija, nors diskusijų šia tema buvo, ir ne viena. Kalba eina apie apie plėšrūnų jaukinimą. Tik šį kartą jaukinimas įgauna visai kitą prasmę. Tai prasminga daryti tuose vandens telkiniuose, kuriose natūralių žuvų slėptuvių yra labai nedaug. Ir ten, kur galima būti tikram, jog bus žvejojama dažnai. Tai aktualu tiems, kurie mėgsta žvejoti netoli sodybų esančiuose tvenkiniuose. Į norimą žvejybos vietą viliojami ne plėšrūnai, o taikiosios žuvys, paskui kurias atseka, jų „medžiotojai“.
Žuvų išsidėstymas diktuoja taktiką
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai paprasta ir primityvu, tačiau ar daugelis tuo naudojasi? Visų pirma tokia informacija gali pasinaudoti tie žvejai, kurie turi galimybę naudotis echolotais. Jų suteikiama informacija gali leisti pateikti žuvims masalą taip, kad jis kuo ilgiau išbūtų jų matymų arba jutimo zonoje.
Štai pavyzdžiui jei echolotas rodo žuvis susikoncentravusias ties povandeniniu šlaitu tinkamiausias pasirinkimas būtų naudoti guminukus, kuriuos galima lėtai šokdinti vienoje vietoje, laukiant kol plėšrūnas neatsispirs. Tačiau jei echolotas rodo, jog žuvys yra plačiai pasiskirsčiusios, toks žūklės būdas bus mažai efektyvus. Tada verčiau pasirinkti velkiavimą ar tokią taktiką, kai spiningo masalas greitai patikrina didelį plotą. Tam puikiai tinka besisukančios blizgės, vartiklės ir t.t.
Eksperimentas su greičiu ir gyliu
Masalo traukimo greitis ir gylis – tai du faktoriai, kuriuos meškeriotojas gali kontroliuoti. Masalo traukimo greitis turi tiesioginės įtakos ir jo judesiams bei hidroakustinių virpesių „skambėjimui“. Juk esate pastebėję, jog vienaip virpa tas pats vobleris traukiamas lėtai ir kitaip, kuomet traukiate greitai. Eksperimentavimas su gyliu taip pat gali duoti teigiamų rezultatų.
Štai pavyzdys iš vienos žvejybos. Rudens pradžioje dar tvyrant vasariškiems orams buvo žvejojama viename negiliame Dzūkijos ežere. Echoloto pagalba vienoje vietoje buvo aptikta 14m gelmė. Ekranas tikrai nemirgėjo nuo didelių žuvų, todėl buvo nuspręsta pavelkiauti iki vieno netoliese esančio kalniuko, kurio viršūnėje galima braidyti su trumpaauliais guminiais batais, jų neprisemiant. Velkiavimui pasirinktas nelabai didelis ir vos iki 5m panyrantis vobleris raudongalvis, o velkiaujama buvo nedideliu greičiu. Nuplaukus vos kelioliką metrų spiningo viršūnėlė išlinko. Tai negalėjo būti koks nors kliuvinys, nes gylis buvo daugiau nei 10m. Pakirtus žuvis pradėjo priešintis. Po neilgos, tačiau įnirtingos kovos valtyje jau gulėjo 3,5kg lydeka. Tai paneigė ankščiau dominavusią nuostatą, jog lydekos laikosi arčiau dugno.
Kartais spiningaujant reikia pamiršti kai kurias dogmatiškas taisykles. Kad ir tas, kurios teigia, jog šaltame vandenyje masalas turi judėti kuo lėčiau, o šiltame priešingai. Tai išbandžius ir nesulaukus teigiamo rezultato, verta radikaliai kažką keisti. O keisti galima ne taip jau ir daug: patį masalą, jo traukimo greitį arba gylį. Na dar nebent pačią žūklavietę... tačiau tai būtų jau per daug drastiška ir atleistina tik viską išbandžius. Eksperimentuojant traukimo greičiu, paprastai, pačios žuvys parodo kas joms yra priimtina.
Bus daugiau
