Kūrybinį pakilimą šiandien išgyvenantis švedų kamerinis ansamblis “KammarensembleN”, vienas aktyviausių Skandinavijos kolektyvų, akivaizdu - pasirengęs pagroti sudėtingiausias programas.
Įvaldyto amato dėka ansamblis jas eksponuoja lengvai, objektyviai, nevengdamas interpretacinio “šaltuko” ir pasitelkdamas tam tikrą oficialią laikyseną, kuri bemaž neprimeta kūriniams jokio subjektyvesnio braižo “iš šono”, atvirai sublimuodama tik muzikos autoriaus tekstą.
Šio jau bemaž 20 metų gyvuojančio ansamblio koncertui, diriguojamam Francko Ollu, buvo skirtas ketvirtas XIII festivalio “Gaida” koncertas spalio 13 d. Nacionalinėje filharmonijoje.
Jau įprasta šioje “Gaidoje” muzikos klausytis pritemdytoje salėje, apšvietimo spindulius nukreipiant į atlikėjus. Tai iš tikrųjų paprastas, bet labai vykęs sprendimas, laiduojantis intymesnį ir kryptingesnį publikos, atlikėjų bei muzikos kontaktą, juk ne visada šiuolaikinės muzikos koncertuose užsimezgantį iš karto. Šitai, be abejonės, pravertė ir minėtai programai.
Tarp “KammarensembleN” tą vakarą atliktų kūrinių - Gerard’o Grisey, Klaso Tortenssono, Lucos Francesconi, Ivo Nilssono bei Šarūno Nako kompozicijos, vienijamos tam tikrų akustinių parametrų, bet ir pakankamai skirtingai formuojančios garso kokybę. Įdomu, kad visuose opusuose apibrėžtas krūvis teko klasikiniam fortepijonui, kaip ansambliniam, soliniam instrumentui, šiuokart pasmerktam tapti ir “barbaru” (iš Š. Nako anotacijos kūriniui “Drang nach Westen. Naujasis pamokslas barbarams”), ir prabilti išderinta klaviatūra (I. Nilssono “Rotorelief” siuitoje) ar bejėgiškai šmėkščioti tembrinių sluoksnių properšose.
Ko gero, tik L. Francesconi partitūroje “Islands” minėtojo instrumento partija “revanšavosi”, integruodama prigimtinį instrumento virtuoziškumą bei tembro individualumą, kaip inspiruojanti muzikinė medžiaga (o ir paties kūrinio “Islands” žanrinė paantraštė - Koncertas fortepijonui ir 12 instrumentų). Ir apskritai ši kompozicija bene ryškiausiai bylojo apie dvasios ir vaizduotės galią, be užuolankų leisdama muzikai ir jos suvokėjams užmegzti pokalbį universalių estetinių vertybių lygmenyje. Tiesa, tai buvo tik pirmas susitikimas su kviestinio festivalio kompozitoriaus L. Francesconi (taip pat ir kviestinio šių metų “Varšuvos rudens” autoriaus) opusu, kurių kitus tris dar girdėsime “Gaidos” ansamblio - spalio 15 d., Nacionalinio simfoninio orkestro - spalio 17 d. bei “Arditti” kvarteto - spalio 18 d. koncertuose.
Kitokia patirtimi ir siekiais alsavo K. Tortenssono, G. Grisey, Š Nako ir I. Nilssono muzika, garsą traktuodama kaip sudėtingą fizikos reiškinį, kaip nualintą vertybę, kaip mechaninį gestą ar kaip anonimišką struktūrinį vienetą. Galima įsivaizduoti, kad šių kūrinių kur kas įdomiau būtų klausytis pasidėjus ant kelių partitūrą, įjungiant racionalaus suvokimo refleksus ir tokiu būdu gal arčiau prisiiriant prie jų kompozicinės šerdies. Vis dėlto trumpai, paviršutiniškai charakterizuojant skambėjusias kompozicijas, K. Tortenssono “Lantern Lectures, Volume III” orkestrui, įvilkta į kampuotos ritminės plastikos rūbą, atskleidė autoriaus norą publiką užvaldyti fonetinės retorikos įvairove (jaustukai, šūksniai, signalai). G. Grisey “Talea” kompozicijoje dar intensyviau įnikta į ritmo energetikos sferą, ją tyrinėjant sąveikoje su tembriniais procesais.
Š. Nako “Drang nach Western”. Naujasis pamokslas barbarams” savo erdvę formavo agresyvioje multiansamblio garsinėje plokštumoje, bylojančioje, kad barbarams pamokslauti racionaliausia… taip pat barbariškai. I. Nilsonas savo siuitoje kameriniam orkestrui “Rotorelief”, pasitelkdamas concerto grosso žanrinės prigimties kontūrus, kūrė prieštaravimų suaižytą faktūrinį reljefą.
“Muzika dažniausiai gimsta iš meilės, džiaugsmo, pasigėrėjimo ir nuostabos, o svarbiausias jos tikslas - teikti malonumą. Kaip ir visais laikais, taip ir šiandien”, - tai kompozitoriaus Š. Nako žodžiai, išretintu šriftu parašyti ant vadovėlio “Šiuolaikinė muzika”, skirto mokykloms, viršelio. Šio teiginio gyvybingumo akinami klausytojai kviečiami ir į kitus “Gaidos” koncertus, kurių artimiausias - spalio 15 d. Įspūdingą programą jame pristatys praeitais metais šiame festivalyje debiutavęs ir išsyk išsikovojęs publikos simpatijas “Gaida Ensemble”, skelbiantis naujos atlikėjų kartos laiką. Dvi lietuvių kompozitorių partitūras - O. Balakausko ir R. Merkelio - apjuos L. Berio ir L. Francesconi kūriniai. Pastarojo kūrinys “Etymo” sopranui, ansambliui ir elektronikai - viena rafinuočiausių šiuolaikinių partitūrų, kurios drąsiai ir ambicingai ėmėsi jaunas, energingas “Gaida Ensemble”. Muzikuos 18 mūsų atlikėjų ansamblis, solistai G. Skerytė, G. Dačinskas, D. Geringas, diriguos D. Gazonas (Belgija).
Klausimas šiuolaikinės muzikos mėgėjams:
Trečiadienio (10.15) "Gaidos" koncerte ansamblis “Gaida Ensemble” atliks naują Osvaldo Balakausko kūrinio "Ludus modorum " versiją. Atsakykite, kuris iš šių išvardytų kūrinių taip pat yra sukurtas O. Balakausko:
"Kalnų sonata""Žmogui ir pasauliui”"Veiksmažodžių siuita” "
Atsakymą siųskite į Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centrą el. paštu [email protected] ir laimėkite bilietus į "Gaidos" festivalio koncertus arba ką tik išleistą dvigubą CD "Zoom 2 - contemporary music from Lithuania".
