Šiuolaikinis terorizmas nėra koks atsitiktinis reiškinys. Pastarojo meto globalinis, ar pasaulinis, terorizmas, akivaizdžiai liudija, kad gyvename naujo pasaulinio karo sąlygomis. Tas karas apima visą Žemės rutulį, tik ne visuose regionuose vienodai reiškiasi, todėl ramesnių vietovių žmonėms dar kyla iliuzijų dėl jo „tolumo“.
Žmonėms apskritai būdinga stengtis atitolinti nelaimę, negalvoti apie ją, šitaip nejučia su ta nelaime susigyvenant. Nebuvo laiku pastebėta ir lokalinių terorizmų tendencija įgauti naują kokybinį globalumo bruožą - tapti pasauliniu terorizmu. Tas procesas vyko gana ilgą laiką, tačiau nebuvo deramai suvoktas. Valstybės pavieniui kovojo su savais teroristais, nors pastarieji jau senokai kūrė tarptautinių ryšių tinklus, įvairiuose pasaulio regionuose steigė mokymo bazes, įgudo apsirūpinti naujausia ginkluote pasaulinėje juodojoje ginklų rinkoje.
Kad tie lokaliniai terorizmai virstų pasaulinio terorizmo reiškiniu, reikėjo vieno svarbaus dalyko - stipraus kultūrinio ideologinio užtaiso. Komunistinė ideologija žlungant Sovietų Sąjungai tokio vaidmens nebegalėjo atlikti, nors ja rėmėsi daugybė įvairiose šalyse veikusių „liaudies laisvinimo“ ar kitaip pasivadinusių teroristinių grupių, gausiai Maskvos finansuojamų. Istorinės aplinkybės lėmė, kad teroristine ideologija tapo musulmoniškasis fundamentalizmas, kartu su migrantų bendruomenėmis plintantis visame pasaulyje.
Pasaulinis karas su terorizmu yra sykiu ir teroristų karas su įvairiomis valstybėmis bei jų gyventojais. Teroristų karo ypatumas tas, kad jis sunkiai nusakomas - mes matome tik kraupias jo apraiškas Niujorke, Madride, Londone... Jau visi susitaikėme su kasdien Irake įvykdomais baisiais sprogdinimais. Ne tik paprastiems žmonėms, bet ir kovos su terorizmu specialistams, taip pat terorizmo reiškinio tyrinėtojams sunku suvokti keletą dalykų: kodėl teroristinė ideologija ir terorizmo kultūra tapo tokia patraukli ir kaip susikūrė nepaprastai veiksminga mirtininkų sprogdintojų gaminimo mašina? Ji nepaliaujamai tiekia ne tik mirtininkus, bet ir skleidžia socialinių, kultūrinių, taip pat finansinių ryšių tinklus, o sykiu baime ir netikrumu užkrečia visų žmonių kasdienį gyvenimą.
Sprogdinimai Irake verčia manyti, kad artimiausiu metu mirtininkų tikrai nepritrūks. Gali būti, kad iš Irako jie bus pradėti eksportuoti į kitas šalis. O teroro aktai Londone liudija, kad teroristų gaminimo mašina ima gaminti mirtininkus ir iš vietinės Vakarų pasaulio „medžiagos“.
Tad galima sakyti, kad terorizmo mašina nepripažįsta sienų - mes negalime numatyti priežasčių ir aplinkybių, nulemsiančių jos radimąsi toje ar kitoje šalyje. Šiuo atžvilgiu pasaulinis terorizmas jau yra lygiai toks pat pasaulio būvio bruožas kaip visoms civilizacijoms būdinga karo mašina. Globaliai veikianti terorizmo mašina skatina ir karo su terorizmu mašinos darbą. Ar šiuo metu jau galima kalbėti apie tam tikrą šių mašinų „susiderinimą“? Sunku pasakyti. Tačiau aišku viena - pasaulinis terorizmas nebus įveiktas vien karinėmis, kitaip tariant, civilizuoto pasaulio karo mašinos priemonėmis.
Pažymėtinas vienas svarbus terorizmo kultūros ir ideologijos aspektas - kreipiamasi į individą ir jam suteikiama galimybė susiremti su valstybe, visa jos karine ir ekonomine galia, sykiu sušventinant savižudišką veiksmą. Tad teroro aktas savižudžiui tampa jo asmeninės jėgos ir gyvenimo prasmingumo liudijimu. Individualaus susirėmimo su valstybe, net visu Vakarų pasauliu didybė pakyli teroristą ir atsieja nuo visų jo aplinkos žmonių, juolab nuo su valstybe sutapatinamų gyventojų.
Savižudžių sprogdintojų gamybos mašina radosi Artimųjų Rytų problemos žaizdre. Dabar ji jau veikia ir kitose šalyse, tad net žydų ir palestiniečių konflikto užbaiga jos jau nebesustabdys. Klausimas - kaip „sugadinti“ pasaulinio teroristinio karo mašiną, kaip surasti priešnuodžius, galinčius gydyti terorizmo kultūros paveiktus žmonių protus? Civilizuoto pasaulio karo mašinos stiprinimas - neišvengiamas dalykas, tačiau šitai būtina derinti su socialiniu bei kultūriniu globaliniu pasaulio „gydymu“ nuo terorizmo. Ypač svarbu užkirsti kelią tiems būdams, kuriais terorizmo ideologai savo veiklai pasitelkia vakarietiškojo demokratinio gyvenimo aplinkybes, vertybes ir institucijas.
