Artėjanti prezidento rinkimų kampanija stato senus pagrindinius dalykus naujoje ryškioje šviesoje. Koncentruota kagėbyno ataka prieš Vytautą Landsbergį nėra tik eilinis puolimas prieš nepatinkantį ar labai neparankų asmenį.
Prisiminkim, kaip žlugo “Vadimo” akcija prieš Lietuvos narystę NATO. Prisiminkim V. Uspaskicho žlugusią akciją sugriauti Lietuvos parlamentinę daugiapartinę sistemą populistinio mulkinimo referendumu. Tai buvo planas įvesti tariamai “nepartinio”, dideliais pinigais atvedamo ir teroru valdomo Seimo, o iš tikrųjų - jo mafijinių bosų valdžią.
Tolesni Rusijos planai įsigalėti Lietuvoje per Rolandą Paksą taip pat žlugo, tai ištraukiamos vėl senos kortos - jau pripažįstantis savo “partiją” V. Uspaskichas ir žinomų ryšių savininkė Šatrija, pati pasirinkusi šį slapyvardį.
Taip eina spektaklis, kam nors gal ir juokingas, o apskritai koktus. Lietuvos visuomenė turi būti pasirengusi brutaliausioms “politinėms” propagandinėms akcijoms, persmelktoms šmeižto ir provokacijų, toli pranokstančioms 2000 m. ir 2002 m. rinkimų kampanijas. Sutinkantys iš to uždirbti rusiškų pinigų prisiima nenykstančią moralinę kaltę. Klysta ir tie, kurie projektuoja balto ir juodo, teisybės ir melo mišinius kaip būsimos Lietuvos pagrindą.
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių pareikštomis mintimis.
