Valstybės turto fondo (VTF) teisė kreiptis dėl duomenų apie potencialų privatizuojamo objekto pirkėją į atitinkamas institucijas transformuojama į pareigą tai daryti.
Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad VTF turės kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl visų potencialių pirkėjų privatizuojant objektus viešo konkurso, tiesioginių derybų būdais bei pagal Įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, nuostatus. Privatizuojant objektus viešo aukciono ir nuomos su išpirkimu būdais numatyta nustatyti aplinkybes - esant pradinei pardavimo kainai 500 tūkst. litų ir daugiau, kurioms esant VTF iki sutarties pasirašymo turi kreiptis į kompetentingas institucijas.
VTF ir iki šiol rūpindavosi potencialių privatizuotojų patikrinimu. Tačiau tikimasi, kad Vyriausybės priimti pakeitimai ir už atitinkamų duomenų pateikimą atsakingas institucijas paskatins į gaunamus užklausimus žiūrėti atidžiau.
Trečiadienį Vyriausybės priimtais nutarimais nuspręsta konkretizuoti kai kuriuos pirkėjų patikimumo kriterijus, tarp kurių yra turimas teistumas, esamos sąsajos su terorizmo finansavimu ar užsienio valstybių slaptųjų tarnybų veikla ir pan. Taip pat numatyta papildyti dokumentų, kuriuos potencialus pirkėjas, dalyvaujantis valstybės ar savivaldybių turto privatizavime, turi pateikti Turto fondui, sąrašą, be to, nustatyti bankų, kurie gali užtikrinti pirkėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kredito reitingą.
Pernai Lietuvoje turto buvo privatizuota už 910,4 mln. litų - tai yra antros pagal dydį pajamos iš privatizavimo per praėjusius aštuonerius metus. Šiuo laikotarpiu privatizavimo už grynuosius pinigus geriausias rezultatas - 2,04 mlrd. litų - buvo pasiektas tik 1998-aisiais.
Iš viso per praėjusius metus buvo sudaryti 787 privatizavimo sandoriai. Didžiausi praėjusių metų sandoriai buvo "Vakarų skirstomųjų tinklų", Kauno "Stumbro", "Vilniaus degtinės", "Klaipėdos transporto laivyno", "Suskystintų dujų", "Aušros", "Gelžbetonio atramų gamyklos" akcijų paketų privatizavimas.
ELTA
