Žmogus yra tinginys, neišskiriant ir lietuvio - todėl mes labiau linkę didžiuotis savo sportininkais ir Lietuva, nei patys sportuoti. Pusė lietuvių sakosi sportuojantys, tačiau, žinant polinkį perdėti, reikėtų šį procentą sumažinti. Sportuoja daugiau namuose, o ne sporto klubuose. Be to, geriantys vyną, turintys darbą ir automobilį sportuoja daugiau nei tie, kurie vyno negeria, neturi darbo ir automobilio.
Kiek lietuvių sportuoja?
Sociologinės apklausos rodo, kad pusė Lietuvos gyventojų sportuoja. Bent taip jau patys sakosi. 15,4 proc. respondentų teigia sportuojantys kasdien ir tiek pat (15,3 proc.) - keletą kartų per savaitę. Vieną kartą per savaitę sportuoja 7,3 proc. apklaustųjų, o keletą kartų per mėnesį - 11,8 proc. dalyvavusiųjų apklausoje.
Tačiau nereikėtų pasitikėti šiais skaičiais. Taip sako patys žmonės, tačiau ką jie sako, dar nebūtinai yra tiesa.
Sociologai ir antropologai jau seniai pastebėjo, kad žmonės ypač linkę meluoti, kai jų klausiama apie “garbingus” ar “gėdingus” dalykus. Jei kokia nors veikla, dorybės yra vertinamos, tai žmonės linkę jas padidinti, o tai, kas laikoma nelabai priimtina, linkę sumažinti.
Štai antropologai viename Kanados miestelyje atliko tokį tyrimą. Pirmiausia apklausė suaugusius gyventojus, kiek jie per savaitgalį išgeria alaus. Paaiškėjo, kad vidutiniškai išgeria po 4 skardines. Tačiau nuo antropologų nieko nenuslėpsi - jie po savaitgalio pasirausė po visas šiukšlines. Rezultatas - gyventojai gėrė vidutiniškai viena skardine daugiau, nei prisipažino.
Kadangi sportuoti yra sveika, gera ir gražu, tai labai tikėtina, jog dalis Lietuvos gyventojų tiesiog šiek tiek perdėjo atsakinėdami į klausimus apie savo sportinius įpročius.
Kas sportuoja?
Aišku, daugiau sportuoja vyrai (56,0 proc.) nei moterys (44,4 proc.), daugiau miestiečiai (57,3 proc.) nei kaimiečiai (43,2 proc.)
Bent kelis kartus per mėnesį teigia sportuojantys 92,6 proc. 16-19 metų ir 63,8 proc. 20-29 metų apklaustųjų. Mažiausiai sportuojančiųjų yra tarp vyresnių nei 60 metų respondentų.
Lietuviai dažniau sportuoja namuose - 44 proc., nei sporto klube - 27 proc.
Beje, kuo didesnės pajamos, tuo daugiau sportuojama. Ir atvirkščiai - kuo mažiau uždirbama, tuo mažesnis procentas bent kartais pasportuojančių. Darbas, uždirbami pinigai verčia rūpintis savo sveikata. Be to, sportuoti kartais reikalauja net ne fizinė būklė, bet ir prestižas - gerą darbą dirbantis šiuolaikinis lietuvis privalo lankytis jo statusą atitinkančiame sporto klube. Antra vertus, mažiau atlyginamas darbas paprastai yra fizinis - tad kam dar sportuoti?
Sociologiniai tyrimai rodo, kad besimokantys lietuviai sportuoja daugiau už nesimokančius. Tai suprantama, nes besimokantys paprastai turi daugiau laiko.
Niekur nedirbantys sportuoja rečiau nei dirbantys. Čia tikriausiai tokia proporcija atsirado todėl, kad į nedirbančiuosius įrašyti pensininkai.
Tačiau, kaip rodo sociologiniai tyrimai, didžiausias sporto priešas yra ne kas kita, o šeima. Nesusituokę asmenys daug daugiau sportuoja nei gyvenantys santuokoje. Ir tai suprantama - pirmiausia, jau nebereikia palaikyti savo formų norint ištekėti ar vesti. Kita vertus, sukūrus šeimą lieka mažiau laiko. Tad taip šeima skatina nelabai sveiką gyvenimo būdą.
Sunkiau suprasti, kodėl geriantys vyną sportuoja daugiau nei jo negeriantys. Ar todėl, kad vyną geria tie, kurie turi daugiau pajamų, ar todėl, kad geriant vyną blogėja fizinė būklė, kurią reikia gerinti liejant prakaitą?
Įdomu dar vienas dalykas - turintys automobilius sportuoja daugiau už neturinčius. Įsigijus automobilį vaikščioti tenka mažiau, todėl reikia sportuoti daugiau.
Sportas - lietuvių tapatybės pagrindas
Tačiau sportas - ne tik prakaitas ir raumenų spazmai. Sportas - tai ne vien smagi pramoga su alaus buteliu prie televizoriaus. Sportas gelbėja mūsų patriotizmą.
Štai sociologiniai tyrimai rodo, kad labiausiai didžiuojamasi ne kuo kitu, o krepšiniu (35 proc. Lietuvos gyventojų), 34 proc. lietuvių didžiuojasi Lietuvos istorija, o lietuvių kalba - 22 proc. Aišku, šis sociologinis tyrimas nieko nauja nepasakė - jis patvirtino tai, ką visi ir taip žino. Krepšinis jau tapo lietuvių tapatybės dalimi.
Kiti sociologiniai tyrimai rodo, kad sportininkų pergalės net 88,9 proc. Lietuvos gyventojų skatina didžiuotis Lietuva. Ir tik 9,2 proc. Lietuvos sportininkų pasiekimai niekaip nesisieja su patriotizmu. Taigi 9 prieš vieną sporto naudai. Proporcija įtikinama. Sportas nėra vien tik pramoga. Jis tapo šalies pasididžiavimu, patriotizmo šaltiniu.
Tad galime daryti išvadą - sportas sveika ne tik mūsų kūnui, bet dvasiai, t.y. tautiškumui.
Straipsnyje panaudoti rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT bei reklamos planavimo firmos “UniversalMcCann” duomenys.
