Yra dvi naujienos. Viena gera – Putinas išgelbėjo V. Adamkaus ir Lietuvos garbę. Kita bloga – reikės kariauti su JAV. Pradėsiu nuo blogos. Nepriklausomybės priešaušrio laikais klaidžiojo toks anekdotas, kad reikia paskelbti karą JAV, tuomet būsime išvaduoti iš tuometinės Sovietų sąjungos jungo. Regis, dabar vėl atėjo metas skelbti karą JAV.
Omenyje turiu skandalingą Rusijos prezidento Vladimiro Putino istorijos interpretaciją: atseit, 1940 metais okupacija pateisina, nes taip buvo užtikrinti Rusijos interesai. Istorijos interpretacijos nėra istorikų reikalas. Istorijos interpretacijos grindžia dabartį ir dabarties politiką. Tad toks pareiškimas reiškia labai aiškų dalyką: norą vėl Baltijos šalis priskirti savo interesų zonoje. Kitaip tariant, penkiolika nepriklausomos Lietuvos metų vėl norima nubraukti.
Tad tokie V. Putino žodžiai rodo labai paprastą dalyką: imperinės Rusijos užmačios atgyja. O gal jos niekuomet nebuvo ir dingusios. Juk Putino pasiūlytos interpretacijos įtvirtinimas reikštų, kad Rusijai atrištos rankos veikti Baltijos šalyse. Noras pateisinti stalininę politiką reiškia ją vėl prikelti gyvenimui. Ta politika mums kainavo tūkstančius ištremtų į Sibirą ir tūkstančius žuvusių miškuose. Tokie Rusijos interesai mums nepriimtini.
Galima galvoti, jog Putinas pats pakliuvo į valdžios logikos spąstus. Jis atėjo į valdžią, pasinaudodamas „mažu pergalingu karu“ (nesvarstykime, ar jis buvo surežisuotas ar tiesiog išnaudota situacija). Putinas sugebėjo šalies viduje sukoncentruoti valdžią savo rankose. Chodorkovskio atveju parodė, jog ta valdžia reikalui esant gali smogti. Tačiau akivaizdu, kad Rusijoje socialinės problemos žymiai stipresnės nei Lietuvoje. Kaip galima išlaikyti valdžia tokiomis sąlygomis? Tik nukreipus dėmesį ir energiją į išorę. Rusijai reikia pajusti orumą. Ir atgaivinimas imperinių užmačių tampa tiesiog dabartinės valdžios išlaikymo sąlyga.
Tad nors ir esame NATO nariai, tačiau vardan didesnių saugumo garantijų gal ir vertėtų paskelbti JAV karą, - jie būtų priversti įkurti savo karines bazes. Tuomet būtume saugesni nuo Rusijos. Aišku, tai juokai. Sunku įsivaizduoti ir tai, jog Rusija tankais okupuotų Lietuvą. Tačiau nūdienos pasaulyje karai vyksta jau kitokiu lygiu: informaciniu, įtakos zonų pasiskirstymu. Kam reikalingi tankai, jei galima pastatyti sau lojalią visus nurodymus iš Kremliaus vykdančią vyriausybę? Prisiminus R. Pakso skandalą, atrodo, kad tokių bandymų būta.
Be to, prisiminkime, jog mūsų visuomenė rusofiliška: mes geriausiai vertiname rusus, daugiausia lietuvių kalba rusų kalba, mums patinka rusiška muzika. Pusė gyventojų ilgisi sovietmečio, trečdaliui Lietuvos gyventojų nepriklausomybės laikotarpis a pats juodžiausias Lietuvos istorijoje. Nebūkime naivūs, Kremliuje šios nuotaikos ir faktai puikiai žinomos. Tad kodėl jiems nepasinaudoti šia situacija?
Nenoriu būti apkaltintas antirusiškumu. Neapykantos bet kokiai tautai skatinimas yra žemas dalykas. Tačiau šiuo atveju kalbame apie imperines užmačias, apie Stalino politikos atgaivinimą. O šie dalykai mažai ką turi bendro su rusais.
Galime spėlioti, kokiais tikslais V. Putinas leido sau taip pareikšti. Aišku, tai gali būti netyčia išsprūdę samprotavimai. Tačiau ir tokiu atveju tai parodo, kaip Putinas mąsto. Ir tai tikrai nieko gero.
Galima spėti, jog toks pareiškimas yra noras išbandyti visuomenės nuomonę – ar prieštaraus kas nors Europoje, JAV. O gal visi nuleis negirdom? Jei visi tylės, vadinasi, tokia Putino istorijos interpretacija priimtina, ir galima nuo žodžių pereiti prie veiksmų. Štai kodėl mes privalome viską padaryti, kad pasaulis nepritartų tokiems samprotavimams. Tad gal JAV karo vis dėlto skelbti nereikia, tačiau reikia padaryti viską, kad ji į į tai sureaguotų.
Juk šiuo atveju tam tikra prasme ant kortos pastatyta mūsų nepriklausomybė – jei susitaikysime su tokia istorijos interpretacija, mes liksime Rusijos įtakos zonoje: nors ir NATO, ES, bet čia šeimininkaus didysis kaimynas.
Tad užbaigiant šį komentarą reikia pakalbėti apie gerą naujieną. Tokiu pareiškimu V. Putinas išgelbėjo mūsų prezidentą Valdą Adamkų nuo dvejonių ir “strateginio laiko” pasirinkimo. Dabar aišku, kad pergalės prieš fašistinę Vokietiją minėjimo metu Maskvoje Kremlius bandys simboliškai priminti apie savo interesus, kuriuos gynė Stalinas. Tačiau tie interesai nėra mūsų interesai. Ir važiuoti į Maskvą nėra jokio reikalo. Ir dabar pats tinkamiausias “strateginis laikas” apie tokį prezidento sprendimą paskelbti Lietuvai ir pasauliui.
Taigi Putinas pats padėjo apsispręsti ir mums pasirinkti garbingesnę poziciją.
