Ilgus tūkstantmečius šuo buvo geriausias žmogaus draugas. Dabar juo tapo internetas. Gal toks draugų pakeitimas ir nebūtų labai blogas dalykas, tačiau kai kuriems žmonėms naujasis draugas tampa vieninteliu: vis daugiau žmonių tampa priklausomi nuo interneto.
Ar jums pažįstamos tokios situacijos? Jūsų sutuoktinis prisijungia prie interneto vakare, o kai baigia naršyti, būna ankstyva aušra? Jūsų vaikai grįžę iš mokyklos pirmiausia puola prie kompiuterio ir užsikniaubę praleidžia visą likusį laiką? O jūs patys norėdami įjungti mikrobangų krosnelę bandote iš pradžių suspaudyti slaptažodį. Jei taip - jūsų šeima yra internetoholikai. Kitaip tariant, priklausomi nuo interneto.
Tad kuo žmones traukia internetinė erdvė? Kalbamės su Jekaterina, kuri internete, kaip pati sakė, praleidžia 4 val. per dieną, tačiau anksčiau praleisdavo po 7-8 valandas:
Aš galėčiau interneto žavesį paaiškinti taip. Įsivaizduokite, kad jūs atvažiuojate į miestą ir bastotės po jį. Už kiekvieno kampo laukia kažkas netikėta. Ir jūs džiaugiatės ne tik naujais atradimais, bet ir pačiu bastymosi procesu. Arba galima pasitelkti dar kitą analogiją - tai asociacijų laukas. Jūs ištariate kažkokį žodį, prisimenate vaizdą, atgaminate garsą, po to į galvą ateina koks nors literatūros kūrinys. Tad jei jums patinka žaisti asociacijomis, internetas yra tam palanki terpė.
Ar jus galima pavadinti internetoholike?
Aš su tuo nesutikčiau. Nesakyčiau, kad turiu priklausomybę nuo interneto, nes aš nepatiriu psichologinio diskomforto, neprisijungdama prie interneto. Bet prisijungusi prie interneto aš negaliu atsispirti pagundai paklaidžioti po dar neaplankytas erdves.
Bet ar tai ir nėra priklausomybė nuo interneto?
Mane, pavyzdžiui, stebina, kad melomonai neturi pateisinti savo hobio, nes tai lyg ir įteisinta kultūros. O žmogus, kuris didelę laiko dalį leidžia internete, laikomas nenormaliu. Tad aš norėčiau paklausti, ar tie žmonės, kurie kasryt įjungia radiją, kasryt perka laikraštį ir jį nuo pradžios iki galo perskaito, ar jie nėra priklausomi?
Psichologai vis dažniau kalba apie priklausomybę nuo interneto. Silpniausia priklausomybė nuo interneto atsiranda praleidžiant pasauliniame tinkle šiek tiek daugiau nei 4 val. per dieną, o "sergantys" sunkiausia forma internete praleidžia apie 7 val. per dieną. Teigiama, kad 6 proc. visų interneto vartotojų dažniausiai turi rimtų priklausomybės problemų, o 10 proc. - "piktnaudžiauja" kibernetine erdve.
Dėl interneto manijos pakinta miego įpročiai, sustiprėja privatumo poreikis, sumažėja susidomėjimas tuo, kas vyksta tikrovėje. Štai vienas tikras atsitikimas. Kai Amerikoje dingo 21 metų studentas, buvo paskelbta jo paieška. Po savaitės policininkai jį rado universiteto laboratorijoje, kur vaikinas sėdėjo ir klaidžiojo po internetą.
O kokia profesionalų nuomonė šiuo klausimu. Kalbamės su psichologu Eugenijumi Laurinaičiu:
Žmogus, kuris yra priklausomas, negali būti be to veiksnio. Tai vienas priklausomybės požymis. Antras - jei tai iš jo atimama, jis jaučiasi blogai. Ir jeigu jis negali to gauti, jis pradeda jausti nerimą, o didelę dalį jo laiko užima jau nebe pats gyvenimas, bet paieška to, nuo ko jis yra priklausomas.
O kuo žmones traukia būtent internetas?
Pasakyti, kas traukia žmones konkrečiu atveju, yra labai sudėtinga, nes negalima duoti vienodų receptų visiems. Pavyzdžiui, dabartinėje Japonijoje yra išryškėjusi jaunimo psichikos patologijos forma, kai jauni žmonės - dažniausiai vaikinai, vyriausi šeimos sūnūs, - užsidaro kambaryje ir taip įsikniaubia į internetą, kad neprisileidžia net artimiausių žmonių. Tą galima paaiškinti kultūrinėmis normomis. Rytiečių kultūra vyriausiems sūnums užkrauna didelius reikalavimus. Jie yra tėvų vilčių realizatoriai. Ir tie reikalavimai tokie dideli, kad jie nuo realybės pabėga į virtualią tikrovę.
Ar jūs, kaip psichologas, buvote susidūręs su panašiais priklausomybės atvejais Lietuvoje?
Yra buvę tokių tėvų, kurie kreipėsi dėl savo vaikų. Bet patys jaunuoliai nesikreipia, nes mano, kad tokia jų būsena yra visiškai normali.
O ką jūs patartumėte žmogui, kuris pajunta, kad yra priklausomas nuo interneto?
Žinot, labai sunku duoti patarimus. Kiekvienas žmogus yra labai unikali ir išskirtinė asmenybė. Galėčiau pasakyti tik viena: jei žmogus pradeda pastebėti, kad jam yra ne gerai su internetu, bet blogai be interneto, tai yra požymis, kad kažkas rimta.
Tad jei pastebėjote, kad jums blogai be interneto, galite kreiptis į psichologą arba į specialias interneto ligonius gydančias klinikas. Lietuvoje tokios nėra, bet užtat yra Amerikoje. Ten žmonės, kenčiantys nuo internetinės priklausomybės, mokomi griežtai apriboti valandas, praleidžiamas naršant po internetą. Paprasčiausia priemonė - prie kompiuterio pastatyti žadintuvą, rodantį, kada baigsis laikas. O jei nenorite važiuoti į kliniką, patariu parduoti kompiuterį ir nusipirkti akvariumą. Jis funkcionuoja panašiai kaip jūsų ekrano užsklanda.
www.lrt.lt
