Vilniaus regiono rusų tautybės moksleiviai ir pedagogai savo teigiamą požiūrį į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje pirmiausia sieja su didesnėmis galimybėmis užsidirbti ir mokytis užsienyje, rodo sociologinio tyrimo duomenys.
Tyrimą atliko Lietuvos konfliktų prevencijos asociacija (LKPA), vykdanti specialų Europos Bendrijos remiamą projektą "Vilniaus regiono rusų tautybės moksleivių ir pedagogų teigiamo požiūrio į Europos integracinius procesus stiprinimas".
Pasak šio projekto koordinatoriaus Tado Tamošiūno, socialinio tyrimo tikslinės grupės - rusų tautybės moksleivių ir pedagogų, skeptiškiausiai nusistačiusių ES integracinių procesų atžvilgiu, pasirinkimą lėmė tai, kad būtent augančiai kartai teks gyventi suvienytos Europos sąlygomis, nuo šios kartos požiūrių ir dalyvavimo labai priklausys Lietuvos integracijos į ES, kuri nesibaigia sulig referendumo rezultatais, sėkmė ateityje.
Vykdomas projektas daugiausiai remiasi specialiaisiais mokymais, kuriuose dalyvauja Vilniaus, Trakų, Švenčionių, Visagino, Šalčininkų rajonų moksleiviai ir pedagogai iš mokyklų rusų mokomąja kalba.
2002 m. pabaigoje sociologinį tyrimą LKPA darbuotojai atliko kartu su Vilniaus pedagoginio universiteto Politologijos ir sociologijos katedros specialistais. Tyrimu siekta tiksliau išsiaiškinti euroskepticizmo struktūrą.
Pagrindiniai respondentų - moksleivių ir pedagogų iš mokyklų rusų mokomąja kalba argumentai "už" Lietuvos integraciją į ES pasiskirstė tokia dažnumo tvarka: atsiras daugiau galimybių užsidirbti užsienyje (minėjo 50 proc. apklaustųjų pedagogų ir 48 proc. moksleivių), atsiras daugiau galimybių išvažiuoti mokytis į užsienį (48 proc. pedagogų ir 63 proc. moksleivių), pagerės Lietuvos ekonominė situacija (35 proc. pedagogų ir 30 proc. moksleivių).
Daug rečiau respondentai siejo savo argumentus su kitais integracijos į ES privalumais: Lietuva bus apsaugota nuo išorės pavojų, bus prieinamesni Europos šalių kultūros pasiekimai ir kt.
Argumentai "prieš" dažnumo požiūriu pasiskirstė taip: dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo daug Visagino gyventojų neteks darbo (paminėjo 69 proc. moksleivių ir tiek pat pedagogų), Lietuvą pradės valdyti užsieniečiai (32 proc. pedagogų ir 45 proc. moksleivių), bus sudėtingesnis ryšys su Rusija (30 proc. pedagogų ir 42 proc. moksleivių), Europos Sąjungoje tapsime antrarūšiais žmonėmis (35 proc. pedagogų ir 29 proc. moksleivių).
Atsakydami į klausimą, kaip pasielgtų, jeigu rytoj vyktų referendumas dėl stojimo į ES, "už" balsuotų 52 proc. apklaustųjų pedagogų ir 32 proc. moksleivių, prieš - atitinkamai 10 proc. ir 24 proc., neapsisprendę - 38 proc. ir 42 proc.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad mokyklose informacijos apie ES sklaida yra nereikšminga, palyginti su kitais informacijos šaltiniais, pirmiausia žiniasklaida.
ELTA