Gruzijos miestus sudrebinus rusų bomboms, iliuzijų dėl Rusijos, kaip patikimos energetinių išteklių tiekėjos, nebeliko net naiviuose Europos Vakaruose. Lietuvos energetinė byla ir be Gruzijos įvykių grėsmingu debesiu kabo virš mūsų galvų.
Apskaičiuota, jog kritiniais 2010 m. net 70 % energijos išteklių sąnaudų Lietuvoje sudarys dujos. Namų ūkius ir šilumos vartotojus prislėgsianti finansinė našta gali tapti nepakeliama didžiajai daliai piliečių , o politinės priklausomybės grėsmė – valstybei.
Laiko kabinetiniams svarstymams nebėra, tačiau pasitarti su daugiabučiuose gyvenančiais žmonėmis – būtina.
Žirmūnų mikrorajonas gali pasitarnauti kaip visos Lietuvos modelis.
Stambiaplokščiai gyvenamieji namai, Atgimimo laikais keiksnoti dėl serijinės sovietinės architektūros, iki šiol yra ir dar ilgai bus visos šalies būsto fondo pagrindas. Apie 70 % pirkimo pardavimo sandorių susiję su šio tipo būstais.Galima sakyti, jog apie 70 % ES narės Lietuvos piliečių dėl savo neapšiltintų būstų tebėra įkalinti sovietinėje praeityje. Ar ne simboliška skaityti reklamose, jog tūlas pilietis ar pilietė savo bute atliko „euroremontą “?
Būsto renovavimo programa – sraigės žingsniai į europinę ateitį.
Tokiais tempais kaip iki šiol galėtume eiti nebent gyvendami Viduržemio jūros pakrantėje . Gyvename tuo tarpu Neries upės krante. Net jautrumu iki šiol nepasižymėję ES lyderiai pagaliau suprato, jog “žiemos Baltijos šalyse – šaltos”.
Sėkmė renovuojant daugiabučius iki šiol lydėjo tuos, kurie buvo drąsūs, aktyvūs ir mokūs, kurie įsteigė bendrijas ir išsirinko sumanius bei sąžiningus namų bendrijų pirmininkus. Deja, tokių laimingųjų – vis dar mažuma. Nebėra laiko ir prasmės toliau palikti procesą savieigai – pačių gyventojų ir savivaldybių nuožiūrai. Turi rastis bendras ir aukščiausiu politiniu lygmeniu koordinuojamas Vyriausybės, savivaldybių, finansinių institucijų bei privataus sektoriaus veikimas. Dabartinėmis aplinkybėmis būsto renovavimo Lietuvoje klausimas savo strategine svarba prilygsta atominės jėgainės darbo pratęsimo bei naujo reaktoriaus statybos klausimui. Įsteigti specialų vyriausybinį fondą, pritraukti kuo daugiau papildomų savų ir europinių lėšų – tai tik pradžios darbai, kurie, beje, jau seniai turėjo būti padaryti.
Toliau iškils lėšų administravimo būdo bei metodo problema – kad, švelniai tariant, pinigėliai būtų panaudoti “pagal paskirtį”. Teks greitai apsispręsti, kokiais principais pagrįsti viešojo ir privataus sektoriaus sąveiką. Deja, “LEO - LT” pavyzdys nepakels ūpo apie panašią perspektyvą būsto srityje išgirdusiam piliečiui.
Todėl ministerijos valdininkui, jei jis tik apsilankytų Žirmūnuose, verta atsižvelgti ne vien į gerąją žmonių patirtį (jos, deja, yra mažiau), bet ir į visus jų vargus ir baimes . Nes visa, ką per “laukinio kapitalizmo”siautėjimo laikotarpį išgyveno žirmūniškiai (jų pačių žodžiais), atspindi tipiškiausias mūsų dienų statybų verslo grobuoniškumo, savivaldybių korupcijos ir viskam abejingo nūdienos teisingumo tylaus suokalbio pasekmes.
Kova už teisę gyventi dešiniajame Neries krante – manote, pasakyta per stipriai?
Žirmūniškiai bijo, kad jų laukia būtent tokia perspektyva. Kadaise kone Vilniaus bjauriuoju ančiuku laikytas mikrorajonas dėl savo patogios padėties šalia Vilniaus centro, didelių žaliųjų plotų , o svarbiausia – dėl masinančiai žalio, į Verkių regioninį parką atsirėmusio Panerio, jau seniai tapo grobiu statybų verslo rykliams. Perdėtai išplėsta gyvenamoji statyba – įsiterpiant tarp pastatų, naikinant žaliuosius plotus, žaidimų aikšteles ir t.t., tolydžio naikina socialinę infrastruktūrą. Gyventojų sparčiai gausėja, bet nė vieno naujo vaikų darželio, mokyklos, sveikatos ar kitokios socialinės paskirties įstaigos nepastatyta. Net naujai suprojektuotuose kvartaluose, pvz. Šiaurės miestelyje, nėra kur pasistatyti mašinų, o vaikams Žirmūnuose greitai nebeliks kur žaisti.
Esama dar įžūlesnių ketinimų, kaip liūdnai pagarsėjęs “beisbolo aikštynų” projektas. Svarstant projektą seniūnijoje, vienas nepėsčias žirmūnietis paklausė, kam reikalingi būsimajam beisbolo aikštynui dviaukščiai, Neries pakrantėje surikiuoti kotedžai (?!). Į šį paprastą klausimą savivaldybės klerkas taip ir nesugebėjo dorai atsakyti. Jo versija apie neva “bendrabučius sportininkams” sukėlė salėje garsų juoką.
Ar nebus bandoma gražiausiose vietose pastatytus daugiabučius paskelbti „nerenovuotinais”?
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
Agresyvūs Rusijos veiksmai patvirtino Lietuvos politikų, jau seniai bandžiusių perspėti ES, teisumą. Aplinkybės leidžia tikėtis iš ES didesnių nuolaidų Lietuvai energetikos srityje. Galime pagrįstai reikalauti didesnės paramos būsto renovavimui.
Ekonominis nuosmukis ir slūgstantis gyvenamosios statybos bumas Lietuvoje, tikėkimės, apmalšins statybininkų apetitus ir nukreips jų aktyvumą į strategiškai svarbią bei kur kas socialesnę pastatų renovavimo sritį.
Piliečiai, iš kurių ilgai tyčiojosi statybos reglamentų laužytojai, pagaliau ėmė burtis. Kuriasi Žirmūnų Paneriškių bendruomenė. Tai tie patys žmonės, kurių kieme verkiančių vaikų akivaizdoje virto žaliuojantys medžiai su lizduose išsiritusiais paukščiukais. Tie žmonės, rizikuodami visu savo turtu, laimėjo bylas teismuose ir sustabdė neteisėtą statybą, tačiau grėsmingi pamatai, keliantys grėsmę aplink žaidžiančių vaikų saugumui, tebestūkso jų kieme vietoje sunaikintos vaikų žaidimo aikštelės. Bet tai – jau kito straipsnio tema. O baigti noriu viltingai.
Tikiu, jog pavyks įrodyti, kad ir pas mus, šnekant Briuselio žargonu, yra įmanoma tvari plėtra, kai miestai plečiami dėl žmonių, vardan jų galimybių pilnavertiškai gyventi ir jaustis laimingiems.
Kad Lietuvoje pagaliau bus įteisintas viešojo intereso gynimas kaip piliečių ir bendruomenių teisė . Ir kad jiems už tai nebus grasinama milijoniniais ieškiniais.
Pagaliau – kad ir mūsų šalies piniguočiai supras, jog bandymai apgaudinėti visuomenę jiems kainuoja brangiau, negu sąžiningas dialogas. Kad politikai ryšis įteisinti teritorinį gyventojų plebiscitą – tam tikros seniūnijos ar netgi gatvės gyventojų apklausas. Geriausiai – iš anksto, o ne tada , kai konfliktas jau kilo.
Nebijokime būti piliečiais, ir mums viskas išeis į gera.
