Skandalų Lietuvoje kaip grybų Dzūkijoje - daug ir visiems skoniams. Tačiau darosi baisu, kad jie neužgožtų vienas kito. Praėjusių savaičių derlius - Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus, tryptinis apie savo kėdę, teisėjų korpuse kylančios korupcijos bylos, “visiškai slaptai” susikompromitavę diplomatai - tarsi tolėliau nustūmė skaudžius žemėtvarkininkų savivalės skandalus.
Išgirdome aukščiausios valdžios grasinimus nesąžiningiems pareigūnams ir kas toliau? Pirmas žingsnis žengtas, bet reikia žengti ir kitus.
Žemė lietuviui - dalykas šventas. Kiek kovų ir mūšių dėl jos būta, kiek kaimynų yra iškasę karo kirvius (ar dažniau - šakes) dėl poros pėdų daržo lopinėlio, kiek brolių ar seserų nebepažįsta vieni kitų, nes negali pasidalyti tėvo žemės. Žemė lietuviui yra daugiau nei materialinė vertybė, žemė lietuviui - pastovumo, tvirtumo, jo ir jo šeimos ateities garantas.
Ir tokioje žemės mylėtojų šalyje įvyksta baisus dalykas. Vieną rytą prabudę staiga sužinome, kad dalykas, kurį mes laikome beveik šventu, yra be skrupulų grobiamas, ir daro tai ne kokie nors žiaurūs užkariautojai ar mūsų priešai, o mūsų pačių valdininkai. Mūsų visų panosėje ir dar, pasirodo, teisėtai. Dar baisiau - paaiškėja, kad Lietuvoje, norint pusvelčiui gauti dešimtis žemės sklypų patraukliausiose vietose, užtenka būti kokiu valdininkėliu (galima - ir jo žmona), turėti kiaulės akis ir atsparumą sąžinei.
Aukščiausio lygio pareigūnai, išgirdę apie eilinį Lietuvos žmonių apvogimą, nutaiso susirūpinusius veidus, pradeda blaškytis ir sukuria keletą grėsmingų komisijų, kurios niekam tos grėsmės nekelia. Kaip visada... Praeis keletas savaičių ar mėnesių ir tos pačios grėsmingos komisijos konstatuos, kad iš tiesų yra blogai, tačiau viskas ar beveik viskas teisėta. O kadangi įstatymai atbuline data veikti negali, tai kalčiausias taps Seimo narys, kuris dabar jau nebe Seimo narys, prieš daug metų pateikęs kažkokią pataisą.
Taigi tie, kas prisigrobė žemių sklypų, juos turės ir toliau, net pasilikdami dirbti tose pačiose vietose, nes jie bus “nekalti”. Ratas sukasi. Tiek kartų girdėta ir visiems puikiai žinoma istorija. Prisiminkime bankų griūtį, “Williams” padovanojimo istoriją...
Tačiau taip neturi būti. Prezidentas aiškiai pasakė: “Galbūt ir teisėtai, bet neteisingai”. Net prisidengiant įstatymais nevalia grobti Lietuvos žemės. Mes turime reikalauti, kad kiekvienas valdininkas, pradedant Lietuvos vadovais ir baigiant apskrities viršininkais ar eiliniais žemėtvarkininkais, asmeniškai atsakytų ne tik už tai, ką padarė, bet ir už tai ko nepadarė - matydami nusikalstančius pareigūnus, jų nesustabdė. Kitaip negu bendradarbiavimu su grobstytojais tokios jų pozicijos nepavadinsi.
Šios istorijos baigtis daugeliui Lietuvos žmonių atsakys į sunkų ir svarbų klausimą, ar yra Lietuvoje Teisybė ir Teisingumas? Galų gale ar yra Lietuvoje Valdžia ir kam ji tarnauja? Norisi tikėti, kad tai bus tas atsakymas, kurio tikisi ir kuriuo dar tiki dauguma Lietuvos žmonių.
