Mantas LIDEIKIS
Degtukai - pavojingas daiktas. Ypač tada, kai pakliūna į vaikų rankas. Savo nelaimei tuo įsitikino Radviliškio rajone Pavartyčių kaime gyvenantys žmonės. Praėjusį pirmadienį, žaisdami su degtukais, keli mažamečiai iki pamatų supleškino medinį gyvenamąjį namą, be pastogės ir turto liko 14 jo gyventojų. Nė vienas iš užsiliepsnojusio ir nelyginant laikraščio skiautė supleškėjusio kelių butų namo gyventojų nespėjo išsaugoti vertingesnių daiktų, dokumentų ar pinigų - turėjo, kaip stovi sprukti nuo pasakišku greičiu slenkančios liepsnos.
Pats Pavartyčių kaimas plento Panevėžys - Šiauliai yra padalintas į dvi dalis. Viena gerokai mažesnė, kurioje ir nutiko nelaimė, vietinių vadinama Vartyčių kaimu. Šiuose Vartyčiuose gyventojų labai nedaug, kelios apleistos fermos ir vienas kitas trobesys. Taip pat čia iki šiol vienas greta kito draugiškai stovėjo ir du daugiabučiai namai - mūrinis keturbutis, o šio kieme - minėtasis medinukas, kuriame susispaudę kambariais dalinosi kelios šeimynos. Šio namo savininkai gyvena Panevėžyje.
Pasak vietos gyventojų, prieš keletą metų apsilankę namo šeimininkai, radę čia įsitaisiusius įnamius, dėl to neužpyko ir leido skurdžiai besiverčiantiems kaimo žmonėms šiuose namuose gyventi. Vieni pirmųjų čia apsigyveno du jau garbaus amžiaus sugyventiniai - 62 metų Antanas Ramutis Daučiūnas ir 8 metais už jį vyresnė Adelė Želvienė. Senukai atsikraustė norėdami būti arčiau savo sūnaus, kuris gyvena greta esančiame name. Adelė ir Antanas galėtų būti savotiški nesantuokinio gyvenimo rekordininkai - mat drauge jie jau 43 metai. Reta kuri santuoka tiek ištveria. Adelė pas Antaną apsigyveno netrukus po to, kai po epilepsijos priepuolio mirė šios pirmasis vyras. Pasak šios netradicinės šeimos, juos susiejo gimęs sūnus ir iki šiol jie gyvena vieni greta kitų. Dabar nelaimingi padegėliai ir glaudžiasi savo sūnaus namuose.
Šių žmonių gyvenimas galėjo ir toliau sėkmingai klostytis, tačiau maždaug prieš 2 metus palyginti nemažą namą ir jame esantį dar neužimtą plotą nusižiūrėjo iš to paties kaimo kilusiuos dvynės seserys Rasa ir Ramunė Petravičiūtės. Ilgai nesvarsčiusios jos čia ir atsikraustė. Ne vienos, o drauge su gausiu ir vis dar gausėjančiu būriu vaikų ir savo sugyventiniais. Abi seserys - tikros motinos daugiavaikės. Rasa augina tris, o Ramunė - keturis vaikus, kurių jauniausiam vos metai.
Pasak gyventojų, nuo tada, kai šios šeimos čia įsikūrė, ramybė baigėsi. Abi motinos daug labiau mėgo linksmintis, negu rūpintis savo vaikais. Nei viena, nei kita moteris niekur nedirbo, pinigų pragyvenimui ir pagrindiniam linksmybių varikliui - pilstukui -gaudavo iš vaikų pašalpų. Kai kurie gyventojai sakė matę, jog moterys nevengdavo pardavinėti netgi seniūnijos dalinamų vargingai besiverčiančioms šeimoms skiriamų maisto produktų. O jų vaikai tuo tarpu neprižiūrimi, neretai murzini ir alkani bėgiodavo po kiemą, darydavo, ką tik užsigeidę. Nelaimę išgyvenę žmonės prasitarė, jog panašaus įvykio buvo galima ir tikėtis, mat neretai mažyliai, nusitvėrę degtukus, su jais žaisdavo ir niekam iš vyresniųjų nerūpėjo juos sudrausminti. Kaimynai papasakojo, kad būdavo netgi taip - šalia namo esančiame medžių pavėsyje geriantys tėvai siųsdavo vaikus, kad šie jiems uždegtų ir atneštų cigaretes arba pakurtų krosnį.
Tą dieną, kai įvyko nelaimė, nė vienos iš motinų taip pat nebuvo prie vaikų. Ką mažamečiai veikė savo namo pusėje, niekas nematė. Kad įvyko nelaimė, pastebėta tik tuomet, kai ėmė veržtis juodi dūmai ir plykstelėjo ugnis.
Laimė, jog kilus gaisrui broliai nepaliko namuose palikto vienerių metų mažylio, o patys jį išnešė į lauką.
Antanas ir Adelė pasakojo tuo metu buvę savo namo pusėje. Kad dega, suprato tik tuomet, kai kambarys staiga prisipildė sprangių dūmų. Ugnis plito taip greitai, kad žmonėms kilo didelis pavojus sudegti. Senutė sunkai tramdo ašaras, pasakodama apie jos namus ištikusią tragediją. Ugnis sunaikino viską - ir baldus, ir drabužius, ir dokumentus, neskaitant santaupų.
- Kai supratau, kad dega, nežinojau, ką daryti - pulti pro langą, ar leistis link durų. Mano nesveiki kojų sąnariai ir labai sunku vaikščioti. Tačiau per kažkokį stebuklą atsidūriau lauke, nors ir neprisimenu, kas mane išvedė iš liepsnojančio pastato, - pasakojo moteris.
Adelei ypač gaila sudegusių pinigų ir dokumentų. Moteris ruošėsi sąnario protezavimo operacijai, rinko tam reikalingus popierius, taupė lėšas. Dabar viską surijo ugnis. Bėgdami iš gaisro žmonės nespėjo pasiimti nė šiltesnių drabužių. Visa laimė, kad dabar vasara.
Visi kaimynai negailėjo į savo vaikų priežiūrą atsainiai žiūrėjusioms moterims piktų žodžių. Pasak žmonių, nei motinos, nei jų sugyventiniai netgi nepadėjo gesinti gaisro ar bent jau išgelbėti kokio nors turto. Atvirkščiai - triūsiant ugniagesiams ir šiems talkinantiems kaimynams, jie sėdėjo atokiau ir "skausmą" malšino degtine. Ir netgi pakako įžūlumo dieną po gaisro atvažiuoti ir pareikšti, jog susirinks ir parduos visą gaisravietėje likusį metalą... Šiam žingsniui kelią užkirto pasipiktinę kaimynystėje gyvenantys vyrai.
- Niekaip negaliu suprasti, kaip tokie žmonės gimsta? Tie jų vaikai dažnai alkani bėgiodavo. Aš pati jiems nesyk esu valgyti ruošusi ir davusi, o kai motinų namuose nebūdavo, kiek jėgos leisdavo, tiek juos ir prižiūrėdavau, - neslėpdama ašarų pasakojo Adelė.
Tuo tarpu abi seserys po gaisro prisiglaudė pas panašiame daugiabutyje Pavartyčių kaime gyvenančią motiną. Šios moterys, priešingai nei kiti padegėliai, valdininkų dėmesio vis dėlto sulaukė. Pasak jų motinos Birutės Petravičienės, dabar dukterys kaip tik tvarkosi popierius naujiems dokumentams gauti, be to, netrukus iš savivaldybės gaus ir būstus prisiglausti. Moteriškė pasigyrė, jog jų neapleidžia ir kaimynai - atveža ne tik rūbų, bet ir maisto, atiduoda senus baldus. Dabar, kol dukros tvarko savo reikalus, vaikų priežiūra patikėta močiutei.
Tuo tarpu likusieji padegėliai sakė iš niekur nesulaukę jokios paramos. Tačiau jie žadėjo viso to reikalo taip nepalikti. Vaikų dėl jų poelgių juk nepakaltinsi, tačiau tėvai už nepriežiūrą ir atžalų padarytus nuostolius turėtų atsakyti. Viso turto netekę Antanas ir Adelė sakė jau parašę pareiškimus policijai.
