Vaikystės traukiniu - iš nemeilės stotelės
Irena ZUBRICKIENĖ
Užsienyje šiuo metu gyvena apie 1300 Lietuvos vaikų, kuriuos nuo 1992-ųjų iki šių metų vasaros įsivaikino užsienio piliečiai. Tokia yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistika. Pastaraisiais metais tarptautinio įvaikinimo skaičiai yra didesni nei įvaikinimo Lietuvoje.
Koks išvežtų Lietuvos vaikų likimas ir kas juos išsiveža, nuolat domisi Įvaikinimo tarnybos darbuotojai, gaunantys laiškų ir nuotraukų iš užsieniečių įtėvių. Pagal dvišalius įvaikinimo institucijų susitarimus ši informacija per pirmuosius po įvaikinimo metus pateikiama du kartus per metus, per sekančius dvejus metus - kartą per metus, o vėliau - jei tarnyba pareikalauja.
Įmotė - lietuviškų šaknų
- Smagiausia, kai mūsų vaikai užsienyje patenka į Lietuvai neabejingų įtėvių rankas, - sakė Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyresnioji specialistė Rūta Šaknaitienė. - Tokia laimė lydėjo tris asocialios marijampolietės Birutės (30 m.) vaikučius - jie jau antrus metus gyvena Beno ir Audros šeimoje Amerikoje, Ohajo valstijoje. Audra - Lietuvoje gimusios ir augusios moters, vėliau susikūrusios gyvenimą Amerikoje ir ten tebegyvenančios, duktė. Taigi iš Lietuvos įvaikinti Birutės vaikai ten turi lietuviškai kalbančią močiutę!
Gineta (9 m.), Aigaras (7 m.) ir Danguolė (6 m.) savo gimdytojų globos neteko prieš puspenktų metų, kai vieną sausio dieną į VTAS buvo pranešta, jog mažyliai palikti be suaugusiųjų priežiūros jau kelias savaites - alkani, šąlantys, išsigandę. Visi trys iškart buvo įkurdinti laikinosios globos namuose, o po poros mėnesių Danguolė, tuokart neturėjusi nė dvejų metukų, apgyvendinta Alytaus kūdikių namuose, du didesnieji - prie Marijampolės esančiuose "Vaiko tėviškės" namuose. Vaikai į šeimą nebuvo sugrąžinti, nes nei motina, nei tėvas jais, išvežtais iš namų, niekada nepasidomėjo ir jų neaplankė. Rodės, kad stiklelio garbintojai ir klajūnai tik ir buvo laukę, kol kas nors pasirūpins jų atžalėlėmis, trukdžiusiomis įprastai kasdienybei.
Vėliau Birutė, surasta VTAS darbuotojų, tikino, kad mažylių nebuvo palikusi be priežiūros. Esą sugyventinis, vaikų tėvas, pasiėmęs močiutės pensiją, išvyko iš namų. Baimindamasi, kad jis pragers visus pinigus, Birutė leidosi jo ieškoti. Išvykdama vaikus paliko sugyventinio seseriai, tačiau tuo buvo nepatenkintas kartu gyvenęs dėdė. Jis neva melagingai pranešė į VTAS, kad vaikai likę vieni. Kai atvyko VTAS darbuotojai, išsigandusi "auklė" pasislėpė... spintoje...
Darbo ir nuolatinės pastogės neturėję sugyventiniai greitai panūdo išsikraustyti į kitą rajoną. Marijampolėje likę jų trys mažyliai nesulaukė tėvų dėmesio nei pirmą "valdišką" mėnesį, nei antrą, nei po metų.
Sapnuoja blogus sapnus
Teismo keliu tėvystės teisių trijų vaikų atžvilgiu visam laikui netekę Birutė ir Raimondas "atrišo" rankas VTAS darbuotojams, norintiems, kad kiekvienas vaikas augtų šeimoje. Šitaip Aigaras, Danguolė ir Gineta buvo įrašyti į galimų įvaikinti vaikų sąrašą. Kadangi Lietuvoje neatsirado norinčiųjų juos globoti ar įsivaikinti, mažieji buvo pasiūlyti užsieniečiams.
- Amerikiečiai Benas ir Audra, auginantys tris vaikus, savo šeimos šiluma norėjo pasidalinti su dar keliais nelaimingais vaikučiais, - pasakojo R. Šaknaitienė. - Juos labai viliojo Audros motinos gimtinė Lietuva. Pora, jai pasiūlius Birutės trijulę, nė kiek nesuabejojo - kaip tik labai džiaugėsi, kad įvaikiai siejami kraujo ryšio.
Užsieniečiai įtėviai nesutriko net ir sužinoję, kad vienas Birutės vaikas turi sveikatos problemų - įgimtą širdies ydą ir iš motinos paveldėtą ligą.
Kaip teigiama iš Ohajo valstijos atsiųstoje ataskaitoje, šiandien Beno ir Audros lietuviai įvaikiai trykšta džiaugsmu ir laime. Nuo jų veidų retai kada nuslenka šypsena. Mažieji nepamiršę lietuvių kalbos, nes lietuviškai su jais kalbasi jų močiute tapusi įmotės Audros mama. Beje, ji lydėjo dukterį ir žentą kelionėje į Lietuvą, kai vyko tarptautinio įvaikinimo procedūros. Visi vaikai puikiai bendrauja ir vietos kalba, lanko vaikų darželį ir mokyklą. Įtėviai ypač džiaugiasi vyresniaisiais įvaikiais - jų nuotaikomis ir talentais, artima draugyste su kitais šeimos nariais. Kiek daugiau dėmesio reikalauja mažoji Danguolė, Lietuvoje beveik nepatyrusi, ką reiškia augti šeimoje, nes nuo motinos buvo atskirta visai dar kūdikis. Su mergaite kasdien būna jos įmotė Audra, neinanti į darbą.
Visiems trims lietuviukams palikti jų lietuviškieji vardai, tik pridėta dar ir po amerikietiškąjį - Aigaras Džosianas, Danguolė Dani, Gineta Džoli. Įvaikiai, kaip skelbiama ataskaitoje, mėgsta piešti, siuvinėti, dainuoti, svečiuotis pas bendraamžius - "gyventi paprastą laimingą vaikystę". Kiekvienas turi savo gyvenimo knygą - nuotraukomis ir įrašais pildomą albumą. Jame - ir gyvenimo Lietuvoje momentus įamžinusios nuotraukos, kurias vaikai dažnai žiūrinėja ir tikrinasi, ar neužmiršo Lietuvoje likusių draugų vardų. Beje, su jais, likusiais globos įstaigoje, lietuviukai irgi palaiko ryšį. Įmotei Audrai bene liūdniausia, kad jos įvaikius neretai kankina slogūs sapnai. Ar jie susiję su vaikų praeitimi Lietuvoje, tegalima tik spėlioti.
Gimdytojams - pajamų šaltinis
Kokius sapnus sapnuoja savo naujojo gyvenimo Švedijoje antrus metus pradėjęs mažasis suvalkietis Marius (3 m.), į gimtinę atsiųstoje įtėvių ataskaitoje neatsispindi, tad ir norisi tikėti, jog mažylis nekamuojamas praeities košmarų. Šiandien Marius savo naujuosiuose namuose šaukiamas nauju vardu - Džonatanu. Berniukas nemoka ir lietuvių kalbos - išvykdamas su įtėviais jis tebuvo dvejų metukų, vos pradėjęs lementi lietuviškų žodžių skiemenis.
Džonatanas - Suvalkijoje tebegyvenančių daugiavaikių tėvų atžala. Berniukas gimė, kai jo tėvai jau buvo puikiai pažįstami VTA tarnyboje kaip nerūpestingi, geriantys, besipykstantys ir besimušantys. Kone kasmet gimdomi vaikai jiems - tik pajamų šaltinis, už vaikus gaunamas pašalpas išleidžiant savoms reikmėms. Šios šeimos atžalų yra įvaikintų Lietuvoje, yra ir globojamų kitose lietuvių šeimose bei globos institucijose.
Džonatanas gimdytojų namuose augo vos kelis mėnesius. Kai nuo gimimo silpnos sveikatos kūdikiui pristigo girtaujančios motinos rūpesčio, mažylis buvo priverstas keliauti po ligonines, kol netrukus buvo įkurdintas kūdikių namuose. Čia niekas iš tėvų ar giminaičių berniuku nesidomėjo daugiau nei metus. Tuomet teisme gimdytojams buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia - mažyliui atsivėrė įvaikinimo galimybė.
Įtėviams - lyg dovana
2005-ųjų pradžioje mažuoju suvalkiečiu susidomėjo sutuoktinių pora iš Švedijos. 40-mečiai Lena ir Torbdžornas, kartu pragyvenę 12 metų, savų atžalų nesusilaukė dėl turimų specifinių sveikatos problemų. Neradus galimybės įsivaikinti Švedijoje, poros akys nukrypo į Lietuvą, išgarsėjusią gimdytojų atstumtais vaikais ir perpildytais vaikų namais. Švedų pora pageidavo tik vieno - kad įvaikis būtų ne vyresnis nei 3 metų. Mažasis Marius buvo pirmasis ir vienintelis vaikas, pasiūlytas šiai porai. Sutuoktinių neatbaidė mažylio turimi sveikatos sutrikimai.
Buvę bevaikiai švedai dabar, tapę lietuviuko įtėviais, Džonataną vadina gyvenimo dovana ir labai džiaugiasi galintys užtikrinti mažyliui saugią ir jaukią kasdienybę. Jie teigia esantys "laimingi visi trys", kuriantys tolimą bendrą ateitį.
Kaip galima vertinti pagal į Lietuvą atsiųstą ataskaitą, įvaikintas Džonatanas gyvena lyg pasakoje. Neseniai jis buvo pakrikštytas - per šventę vilkėjo jūreivio kostiumu ir "gyveno jūros pasaulyje". Berniukas auga specialiai jam prie namų sukurtoje žaidimų aplinkoje: gali suptis sūpynėse, šokinėti ant batuto, vartytis kūlio ant specialių čiužinių, maudytis burbulų baseine. Vaikas jau suprantamai čiauška švedų kalba. Jo kasdienybėje netrūksta išvykų su įtėviais automobiliu, laivu, traukiniu. Džonatanas lankosi lėlių teatre, zoologijos sode, kopia į kalnus, aplanko toliau gyvenančią močiutę.
Užsienis gelbsti "nenorimus" vaikus
Respublikinės įvaikinimo tarnybos darbuotojų patirtis rodo, kad vyresni ir ligoti našlaičiai, kurių likimą galėtų sušildyti ir pakeisti naujos šeimos aplinka, beveik neturi vilties Lietuvoje susirasti įtėvius. Minėtos tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė neslepia, kad įtėviais nutarę tapti lietuviai pageidauja tik visai mažų (dažniausiai - kūdikių) ir sveikų vaikučių. Užsieniečiai - ne tokie išrankūs, jie nenusisuka ir nuo lietuvių "nenorimų" vaikų, taigi yra kone vienintelė galimybė didesniems ir ligotiems, daugiau brolių ir seserų turintiems nelaimėliams augti šeimoje, turėti mamą ir tėtį, jaukius namus.
Šių metų vasarą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo priimtas įsakymas, kiek suvaržęs tarptautinio įvaikinimo sąlygas. Tačiau, O. Tarvydienės teigimu, tarptautinis įvaikinimas Lietuvoje ne sustabdomas, o tik nustatomi kai kurie apribojimai teikiant dokumentus užsienio piliečių šeimoms, kurios nori įvaikinti sveikus iki 6 metų vaikus. Nė viena šeima ar asmuo iš maždaug 300 užsieniečių šeimų, šiuo metu pageidaujančių įsivaikinti, nebus išbraukta ir jų įvaikinimo procedūra tęsiama toliau. Per vienerius kalendorinius metus tokių vaikų užsieniečiai galės įsivaikinti tik apie 30: kiekviena Lietuvoje akredituota užsienio valstybių įvaikinimo organizacija (tokių yra 15) - po 2.
Įvaikinimo tarnybos vadovė priminė, kad minėtas reikalavimas netaikomas užsieniečių šeimoms, pageidaujančioms įvaikinti vadinamuosius specialių poreikių vaikus (lietuvių "nenorimus"). Skelbiama, jog šiuo įstatymu siekiama operatyvesnio ir efektyvesnio tarptautinių įvaikinimo procedūrų vykdymo, taip pat sumažinti nereikalingą užsienio piliečių, pageidaujančių įvaikinti mažus vaikus, laukimą eilėje.
Naujausios statistikos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį nuolatinius namus įgijo beveik šimtas vaikų namų globotinių - 46 vaikus įvaikino lietuvių šeimos, 47 - užsieniečiai. Daugiausia lietuviukų - 31 - naujus namus surado Italijoje, 5 - JAV, 3 - Švedijoje, likusieji dabar gyvena Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje ir kitose šalyse. Dešimt italų įvaikintų vaikų buvo 10-14 metų, 9 vaikai - 7-9 metų, 7 vaikai - 4-6 metų, 4 vaikai - iki 3 metų. Kitų šalių piliečiai priglaudė mažylius iki 3 metų arba 4-6 metų vaikus.
Iš visų užsieniečių įvaikintųjų 21 vaikas įvaikintas pagal specialių poreikių programą: 10 vaikų - 10-14 metų, 6 vaikai turėjo labai rimtų sveikatos sutrikimų, 5 vaikai įvaikinti kartu su broliais ir seserimis.
Šiuo metu Lietuvoje 248 vaikai, galimi įvaikinti, yra specialių poreikių. Tai sudaro 30 proc. visų galimų įvaikinti vaikų.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo:
- Aigaro Josian akys Lietuvoje, gyvenant su gimdytoja, taip šviesdavo retai
- Ar savo linksmybėmis besirūpindavusi motina gimtinėje būtų pastebėjusi, kokia graži jos dukrelė Gineta Jolie?
- Danguolė Dani dar tik mokosi gyventi šeimoje, nes tokios patirties ji turi labai mažai
- Užsieniečių įvaikintiems lietuviukams atsivėrė "paprasta šilta vaikystė"
