Nuosavybės teise ūkininkams atiteksiančių melioracijos įrenginių priežiūra bei remontas gali pabranginti jų gaminamą produkciją.
Naujos redakcijos Melioracijos įstatyme bus siekiama įtvirtinti nuostatą, kad nuosavybės teise savininkui priklausančiame žemės sklype esantys melioracijos įrenginiai yra laikomi žemės sklypo priklausiniais ir yra žemės savininko nuosavybė. Dabartiniame įstatyme tokios nuostatos nėra, todėl, anot Žemės ūkio ministerijos, gaudami naudą iš melioracijos įrenginių, žemės naudotojai nebuvo suinteresuoti savo lėšomis prisidėti prie jų priežiūros.
Žemės ūkio ministerijos parengtoje Melioracijos įstatymo koncepcijoje prognozuojama, jog į žemės produkcijos kaštus neišvengiamai pateks ir melioruotos žemės naudotojų išlaidos melioracijos įrenginių priežiūrai, remontui ir rekonstrukcijai, todėl galimas šios produkcijos pabrangimas.
Melioruotos žemės naudotojai finansiniais svertais bus skatinami jungtis ir bendromis pastangomis prižiūrėti melioracijos sistemų ir įrenginių būklę.
"Melioruotų žemių naudotojams valstybinis melioracijos reikmių finansavimas iš dalies yra palankus, kadangi už gaunamą iš melioracijos įrenginių naudą mokėti nereikia, tačiau, kita vertus, nėra suinteresuotumo jiems tinkamai rūpintis melioracijos įrenginių priežiūra", - akcentuoja įstatymo koncepcijos rengėjai.
Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą, kad valstybė nuosavybės teise pasiliks tik trečdalį melioracijos įrenginių už 1,2 mlrd. litų ir skirs pinigų jiems išlaikyti - likusieji melioracijos įrenginiai neatlygintinai bus atiduoti žemės savininkams ir naudotojams.
Šiuo metu valstybei priklauso visi melioracijos įrenginiai, kurių likutinė vertė siekia 3,7 mlrd. litų, ir jų išlaikymui - priežiūrai, remontui bei rekonstrukcijai -skiriamos lėšos iš biudžeto, o naudą iš to turi žemės savininkai ir naudotojai.
Melioracijos įrenginių priežiūrai, remontui ir rekonstrukcijai kasmet reikėtų išleisti maždaug 400 mln. litų, tačiau per pastaruosius metus valstybė šioms reikmėms skyrė tik maždaug dešimtadalį reikalingų lėšų.
Tinkamai neprižiūrint melioracijos įrenginių, kasmet netenkama apie 15-20 tūkst. ha žemės. Tiek žemės užpelkėja, apauga menkaverčiais krūmais, jos niekas nebenori naudoti.
Preliminariais duomenimis, Lietuvoje dirvonuoja apie pusę milijono hektarų žemės. Per metus mūsų šalyje prarandama apie 0,3 proc. derlingos ūkinės paskirties žemės.
ELTA
