Irena ZUBRICKIENĖ
- Tai, kad prokuratūra nutraukė tyrimą dėl galimų medikų klaidų, mūsų nesustabdė dar pakeliauti tiesos paieškų labirintais - mes šį nutarimą apskųsime, - tvirtai sakė marijampolietis Justinas Matulevičius (66 m.), iki šiol įsitikinęs, kad jo sūnų Rolandą (34 m.) pražudė abejingai dirbusios ir skubotas išvadas padariusios greitosios pagalbos felčerės nekompetencija.
Medikė "negirdėjo" prašymo
Rolandui Matulevičiui medikų pagalbos prireikė praėjusių metų liepos 29-osios vakarą. Kone 100-metė močiutė Salomėja (98 m.), su kuria pastarąjį dešimtmetį Rolandas gyveno, pakvietė kitame miesto gale gyvenančią vyriškio motiną, savo marčią Aldoną Matulevičienę (58 m.), kuriai pasakė, kad Rolandui visai jau blogai - jis nekalba, nejuda, lyg būtų ištiktas komos. Bloga savijauta vyriškį kamavo ir kelias pastarąsias dienas, tačiau jis nebuvo linkęs labai skųstis - pats dar nupjovė storą obelį ir supjaustė, suskaldė bei sunešė malkas. Nuo galvą plėšte plėšusio skausmo jis bandė vaduotis tabletėmis. Rolandas savo artimiesiems nesakė, dėl ko įtariąs tuos nesiliaujančius galvos skausmus.
Iškvietus greitąją pagalbą, gana greitai atvyko felčerė Rima Plečkaitienė (41 m.). Medikė, radusi nesąmoningą ligonį gulintį lauko virtuvėje (tuo metu name vyko remonto darbai), nepajėgė jo prakalbinti, tačiau tuoj pat pareiškė, kad jis girtas: esą nuo vyriškio sklinda alkoholio dvokas. Anot medikės, šiuos įtarimus jai patvirtino prikištas prie ligonio nosies amoniakas - vyriškis sujudėjęs. (Rolando motina, tuokart buvusi šalia sūnaus, teigia, kad jokių judesių nebuvo.) Felčerė neaptiko jokių išorės sužalojimų, o artimieji irgi nieko nežinojo apie galbūt patirtą traumą, tad Rolandas buvo paliktas tysoti lovoje. Aldona Matulevičienė melste meldė felčerės, kad vežtų Rolandą į ligoninę ištirti, ir tikino, kad sūnus jau kelios dienos nė gramo negėręs, nes dėl silpnumo nebuvo iškėlęs kojos iš namų, tačiau R. Plečkaitienė laikėsi savo: girtas vyras privaląs gerai išsimiegoti, ir viskas būsią gerai. Anot nuliūdusios ir sutrikusios Rolando motinos, medikė tik dar pareplikavo, kad "tokių" ligoninėje - šimtai, net nėra kur dėti. Ji griežtai atsisakė vežtis Rolandą į medicinos įstaigą.
Mirė dėl sunkios galvos traumos
Kitos dienos rytą, praėjus vienuolikai valandų nuo pirmojo greitosios pagalbos vizito, artimieji Rolandą aptiko jau be gyvybės ženklų. Iškviesta tos pačios įstaigos kita budėjusi medikė tekonstatavo mirtį - ji esą ištikusi staigiai, netikėtai, be aiškios priežasties.
Netrukus marijampolietis teismo medicinos ekspertas Darius Iešmantavičius nustatė, kad mirtis Rolandą ištiko dėl patirtos sunkios galvos traumos - buvo lūžęs kaukolės kaulas, išsiliejęs kraujas. Specialistas pagal susidariusius krešulius ir kitus požymius tvirtino, kad vyriškis buvo traumuotas prieš kelias savaites - galimai apie liepos 10 dieną ar dar anksčiau. Tuomet buvo prisiminta, kad liepos 6-ąją Rolandas buvo atvežtas į Marijampolės ligoninės Priėmimo skyrių pagal policininkų pranešimą - rastas gulintis vienoje miesto pakraščio gatvėje. Medikai nustatė, kad vyriškis girtas, leido jam prasiblaivyti ir po kelių valandų liepė eiti į namus. Po to Rolandas daugiau nesikreipė į medikus. Tik močiutei namuose tarstelėjo, esą jį sumušė gatvės chuliganai, paprašę ir negavę cigaretės. Po šio įvykio Rolandas kurį laiką buvo tik namuose, gydėsi sumuštą paakį, lūpą, nenorėjo valgyti, buvo vangus.
- Iš mano mamos sužinoję, kad Rolandui negerai, iškart atvykome pažiūrėti, kalbėjomės, nes ir iki tol juo labai rūpinomės, bandėme atkalbėti nuo alkoholio, - pasakojo "Marijampolės regiono keliuose" tiekėju dirbantis jo tėvas Justinas Matulevičius. - Davėme vaistų nuo galvos skausmo. Tik jau po Rolando mirties jo brolis dvynys Audrius papasakojo girdėjęs, kad liepos pradžioje Rolandas buvo sumuštas Marijampolės automobilių turguje.
Dėl mirties - du tyrimai
Marijampolės policijoje buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl R. Matulevičiaus mirties. Ieškant žudikų, nuo kurių smūgių Rolandas patyrė sunkią galvos traumą, pasibaigusią mirtimi, iki šiol (praėjo jau vienuolika mėnesių) - mirtina tyla, tad surinkta kukli byla su surinkta medžiaga užrakinta policijos tyrėjo seife. Iš šios bylos buvo išskirtas atskiras tyrimas dėl galimų medikų klaidų - kaip tokiais atvejais teigia Baudžiamasis kodeksas, dėl tarnybos pareigų neatlikimo (už tai numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, taip pat - draudimas dirbti ankstesnį darbą). Šiame tyrime buvo renkami duomenys Marijampolės greitosios pagalbos stoties felčerės R. Plečkaitienės atžvilgiu.
Vietos medikų komisija, sudaryta tuoj po R. Matulevičiaus mirties, dėl kurios savo teisybės pradėjo ieškoti mirusiojo tėvas, nustatė, kad felčerė R. Plečkaitienė, tuokart iškviesta pas ligonį, medicinos paslaugas teikė tinkamai. Byloje suguldytas storas pluoštas sertifikatų ir diplomų liudija, kad 20 metų darbo stažą turinčios medikės kvalifikacija yra tinkama. Ši bendruomenės slaugytoja kolegų charakterizuojama labai gerai.
Analogišką išvadą, kad felčerė tinkamai suteikė medicinos paslaugas R. Matulevičiui, beveik nerodžiusiam gyvybės ženklų, pateikė ir daugiau nei pusę metų šį reikalą analizavusi Valstybinės medicininio audito inspekcijos (VMAI) prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų komisija. Jos ataskaitoje akcentuojama, kad ligonio artimieji atvykusiai medikei nepasakė apie Rolando patirtą traumą, nes patys nežinojo, o išoriškai jokių sužalojimų nebuvo matyti. Vadinasi, kadangi felčerė neįtarė sunkios galvos traumos, tai ir neišvežė ligonio į ligoninę, - tarsi taip garbios komisijos dokumente pateisinamas marijampolietės medikės poelgis.
Įvertinus visa tai ir Marijampolės teismo medicinos eksperto D. Iešmantavičiaus išvadą, esą mažai tikėtina, kad skubūs ir kvalifikuoti greitosios pagalbos veiksmai būtų išgelbėję Rolando gyvybę, atitinkamas išvadas padarė ir teisėsaugininkai. Kaip jau minėta, jie tyrimą dėl galimų medikų klaidų nutraukė, nes nenustatė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.
Kitas ekspertas prieštarauja
Į minėtos jau nutrauktos bylos medžiagą kol kas nepateko kitų ekspertizės specialistų - Vilniuje esančio Teismo medicinos tyrimų biuro, vadovaujamo medicinos mokslų daktaro Antano Algirdo Garmaus, padaryta išvada. Į šį biurą Justinas Matulevičius kreipėsi dar praėjusių metų rudenį, kai tik palaidojo sūnų, iš anksto apgalvojęs, kad galėtų palyginti dviejų ekspertizių išvadas. Patyrusio daktaro A. A. Garmaus pasirašytame dokumente - ne vienas prieštaravimas, lyginant su VMAI dokumentu.
Vadinamoji nepriklausomų ekspertų (A. A. Garmaus) komisija nustatė, kad felčerė buvo nekompetentinga: ji nesugebėjo įvertinti, kad aukštokas jauno vyro kraujospūdis (150/90) neatitiko palyginti reto pulso (72 kartai per minutę) ir tai jau turėjo kelti įtarimų. (R. Plečkaitienės nustatyta, kad kraujospūdis ir širdies veiklos parodymai "buvo normalūs".) Anot nepriklausomų ekspertų išvados, ligonis buvo be sąmonės ne dėl girtumo, o dėl smegeninės komos, kurios kažkodėl taip pat neįtarė atvykusi medikė. Antrojoje išvadoje kritikuojami ir kai kurie pirminės teismo medicinos ekspertizės teiginiai (pavyzdžiui, nenustatyta, ar R. Matulevičius mirties išvakarėse, kai lankėsi greitoji pagalba, buvo blaivus; išsklaidant abejones, po mirties tai buvo galima padaryti ne pagal kraujo, o pagal šlapimo tyrimus, kurie nebuvo atlikti, tad liko nežinia). Daktaro A. A. Garmaus prieštaraujantis D. Iešmantavičiui teiginys, esą R. Matulevičiaus gyvybę vis dėlto buvo galima išgelbėti ir po traumos praėjus laiko tarpui, paskatino mirusio vyriškio tėvus nenuleisti rankų. Kaip sakė Justinas Matulevičius, jis pasiryžęs kreiptis dėl dar vienos - trečiosios - ekspertizės.
Net šunelius veža gydyti...
Aldona Matulevičienė, dėl sūnaus netekties iki šiol kamuojama sparčiai pablogėjusios sveikatos, atviravo, kad patirtas skausmas būtų kitoks (lengvesnis), jeigu sūnus būtų miręs ligoninės palatoje, apsuptas medikų rūpesčio.
- Juk marijampoliečiai net šunelius veža gydyti į Kauną, už keliasdešimties kilometrų, kad palengvintų jų kančias, išgydytų, o čia - žmogus... - graudinosi inteligentiška, tvarkinga, nuovoki moteris. - Aš taip prašiau felčerės, kad vežtųsi Rolandą į ligoninę, o ji buvo tokia kategoriška. Kai kelis kartus kartojau, kad sūnui skausmas plėšte plėšia galvą ir jis yra ne girtas, o labai nusilpęs, teišgirdau medikės abejingą atsakymą, kad tokiam skausmui gali būti daugybė priežasčių... Ar gali abejingas žmogus dirbti medicinoje?..
A. Matulevičienė sakė, kad tyrimo metu medikė kai ką melavo, gelbėdama savo kailį. Melavo, kad Rolandas sureagavo į amoniako kvapą. Melavo, kad liepusi kreiptis į medikus vėl, jei tik sūnui pablogėsią. Anot gedinčios motinos, felčerė, kategoriškai tvirtinusi, kad sūnus girtas, tik liepė uždaryti duris ir prie jo nelįsti, kad jis gerai išsimiegotų...
- Be sąmonės buvusį Rolandą medikė privalėjo vežti į ligoninę ir tirti, stebėti, prižiūrėti - kitos tiesos nėra, - įsitikinęs ir Justinas Matulevičius. - Tokį aš įsivaizduoju tikrą, sąžinę turintį mediką. Šios profesijos atstovai kaip niekas kitas turi jausti žmogaus vertę.
Tris sūnus užauginę ir dabar vieną jų jau palaidoję Matulevičiai teigė, kad jų jėgos senka ieškant tiesos, tačiau dar neketina lengvai pasiduoti. Jeigu tėvai nepajėgs, to imsis mirusiojo broliai, ypač - labai išgyvenantis Rolando brolis dvynys Audrius. Gedulo prislėgti ir abejonių draskomi Rolando artimieji nenori, kad, dabar nutraukus tyrimą, gana ramiai praėjęs įvykis panašiai pasikartotų kitiems žmonėms, o medikai toliau tyčiotųsi iš ligonių.
