Remigijus RAINYS
Vasarą linksmybių trokšta net atokiausiame Lietuvos kaime gyvenantys žmoneliai. Ir ne bet kokių, o tokių, kokias nuolat rodo per televiziją: su programa, gausiomis vaišėmis ir šampanu. Ir būtinai pabaigoje šventinis fejerverkas! Ne kiekvienas išgali nuvykti į didžiuosius miestus, ar vasarą į pajūrį, todėl stengiasi mažą šventę sukurti savo kaime ar bent ūkelyje. Ne visiems tai pavyksta, todėl kartais tokie linksmybių rengėjai lieka nesuprasti ir neįvertinti.
Ar Marijona taip pat Ona?
Mažame Varėnos rajono Mikniūnų kaime Jonas (67 m.) ir Marijona (65 m.) Kranovskiai, kuriuos kaimynai jau seniai "perkrikštijo" į Kranauskus, sumanė atšvęsti Onines. Nesvarbu, kad jokios netoliese gyvenančios Onos nebuvo - širdys troško linksmybių, tad ir nusprendė, jog Marijonos vardas labai panašus į Onos, tik kiek ilgesnis. Žinia, jog ilgesnį vardą, ilgiau reikia ir laistyti, tad teliko kviesti svečius.
Jonas - geležinė ranka
Dar sovietmečiu kolūkyje plataus profilio mechanizatoriumi dirbęs J. Kranovskis vairavo ir kombainą, ir traktorių. Jo žmona Marytė darbavosi laukininkystėje. Kaimo senbūviai mena, kad, kai Jonas sumanydavo vykti į parduotuvę, ar dar kur nors, ir priėjęs prie besiilsinčių moterų brigados pro dantis iškošdavo:"Mare!", M. Kranovskienė mesdavo visus darbus ir neprieštaraudama sėsdavosi užpakaly ant savo gaspadoriaus motociklo. Geležine ranka šeimą valdęs mechanizatorius panašiai elgėsi ir su kaimynais, todėl pastarieji į didesnes draugystes su juo nėjo. Ilgainiui užaugo Jono ir Marytės vaikai. Ištekėjusi dukra gyvena Varėnoje, o sūnus ūkininkauja netolimame Pilvingių kaime.
Vaidas dėl karvės
Net sugriuvus kolūkiams ir negailestingai tuštėjant kaimams, Jonas liko "reikalingu" žmogumi, nes turėjo traktorių ir du arklius, kuriais užsidirbdavo papildomą duonos kąsnį. Mėgdavęs kartoti, jog ūkyje turi būti tvarka, J. Kranovskis sau nebuvo toks griežtas ir vis dažniau į rankas imdavo taurelę. Kartais kompaniją vyrui palaikydavo ir Marijona, todėl sutuoktiniai neretai susivaidydavo. Barnio neišvengta ir švenčiant jau minėtas Onines. Be Kranovskių užstalėje sėdėjo tik kaimynė Natalija Kašėtienė (44 m.). Pasak Natalijos, vaišės prasidėjo apie vidurdienį ir per porą valandų jie trise "nusausino" tik vieną butelaitį valstybinės baltakės. Po to sutuoktiniai pradėjo pyktis: Jonas reikalavo, kad Marijona eitų melžti karvės, o šioji atsikalbinėjo, jog nieko neatsitiks, jei ją pamelš vakare. Pamačiusi, jog atmosfera pradeda kaisti, Natalija atsisveikino ir nuėjo namo. Kaip įvykiai klostėsi toliau N. Kašėtienė nežino, tačiau vėliau ji išgirdo du vienas po kito nuaidėjusius šūvius, o netrukus ir dar vieną.
Taikliai iššovė tik į save
Atrodo, jog Jonas nepaklusniai žmonai nusprendė surengti ne šventinį fejerverką, o tikrą egzekuciją. Pajutusi, jog ore, tikrąja to žodžio prasme, pakvipo paraku, M. Kranovskaja movė pro duris, o sutuoktinis iš pirkios atsinešęs savo legaliai laikomą medžioklinį šautuvą, iššovė pavymui du kartus. Nors J. Kranovskis medžioja jau apie 30 metų, tačiau alkoholio aptrauktos akys rodė kreivai ir į žmoną jis nepataikė, o ir Marijona tuo metu jau buvo nusileidusi į nedidelę lomą, tad " išvengė šventinio saliuto" šratų. Persigandusi moteris netrukus išgirdo dar vieną šūvį, tačiau sugrįžti ir pasižiūrėti kas ten darosi, bijojo. Laimei, moteris sutiko iš parduotuvės sugrįžtantį kaimyną Algirdą Kašėtą, kurio paprašė nueiti iki namų. Algirdas rado Joną gulintį ant žolės kraujo klane, su didžiule šautine žaizda kairėje krūtinės pusėje. Manoma, kad trečiąjį šūvį smarkuolis paleido pats į save, prieš tai įrėmęs šratais užtaisytą medžioklinį šautuvą sau į krūtinę. Nuo atatrankos atšokęs ginklas gulėjo už keleto metrų, prie trobon vedančių laiptelių. Netrukus į Mikniūnus atskubėję policijos pareigūnai ir medikai J. Kranovskį išvežė į ligoninę. Kol kas teisėsaugininkai vengia komentuoti įvykio aplinkybes, nes Jono būklė labai sunki - jis komos būsenoje - ir jo apklausti negalima. Prie vyro lovos budi ir Marijona.
