Kauno miesto apylinkės teismas dar pusantro mėnesio pratęsė suėmimą privataus graikų-romėnų imtynių klubo "Lokiai" fizinio rengimo specialistui Tomui Genevičiui, kuriam pareikštas įtarimas dėl niekur nedirbusio 11 metų jaunesnio Tomo Blažio nužudymo.
Šis kruvinas incidentas, per kurį nušautas 24 metų T.Blažys, o į Kauno medicinos universiteto klinikas su šautine žaizda krūtinėje atvežtas taip pat niekur oficialiai nedirbantis 32 metų Arvydas Būdvytis, įvyko spalio 18-osios popietę automobilių stovėjimo aikštelėje ties Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakultetu.
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis, remdamasis šio įvykio aplinkybių tyrimo rezultatais, "Kauno dienai" teigė : "Mes jau beveik tikri, kad yra ir daugiau sužalotų per šį incidentą".
Pasak dienraštį konsultavusių specialistų, T.Genevičiaus parodymai apie šio įvykio aplinkybes - klasikinė gynybinė versija. Redakcijos duomenimis, įtariamąjį nužudymu gina ne vienoje Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams iškeltoje baudžiamojoje bylose "aukštąjį pilotažą" demonstravęs advokatas Ričardas Girdziušas.
Pagal T.Genevičiaus pateiktą tos popietės įvykių Radvilėnų plente versiją, jis atvažiavo į minėtą aikštelę norėdamas susitikti su senu savo pažįstamu A.Būdvyčiu, kurio jau seniai nematė. Neva jiedu pažįstami per abiejų žmonas. T.Genevičiaus teigimu, šūvius jis išgirdęs dar lipdamas iš automobilio. Tačiau vis tiek ėjo pas A.Būdvytį ketindamas su juo pasisveikinti. Tokiomis aplinkybėmis, anot įtariamojo nužudymu, jis ir tapo kažkokio ginkluoto incidento liudytoju, į kurį netrukus ir pats įsikišo. Neva tiesiog jo akyse prie A.Būdvyčio pribėgo kažkoks jaunuolis. Tą pačią akimirką pasigirdo šūvis, ir A.Būdvytis sukniubo. Dar po akimirkos į draugą šovęs asmuo, T.Genevičiaus tvirtinimu, atsisuko su ginklu rankoje į jį ir pradėjo taikytis. Neva tokiomis aplinkybėmis neliko nieko kito, kaip pačiam išsitraukti savigynai išduotą ginklą.
Tačiau, operatyvininkų duomenimis, tądien minėtoje KTU aikštelėje greičiausiai vyko eilinė "agurkinių" nusikalstamos grupuotės "strielka".
Kaip jau rašyta, po ginkluoto incidento Šilainiuose, po kurio vienintelis gyvas likęs Darius Čekalinas taip pat tvirtino savigynos tikslais nušovęs jį su peiliu užpuolusį Artūrą Pakašių, ėmė sklandyti gandai, kad Kaune galimai prasidėjo gaujų karas tarp "agurkinių" ir vilijampolinių. Tokią prielaidą piršo žiniasklaidos iškapstytas faktas, neva A.Pakašius buvo pažįstamas su prieš savaitę nušautu T.Blažiu. Tai įmanoma, nes abu nužudytieji buvo ne tik panašaus amžiaus (A.Pakašius - keleriais metais vyresnis), bet ir teisti. Tačiau, redakcijos duomenimis, Kauno ONTT neturi duomenų, kad jie abu galėjo verstis ta pačia nusikalstama veikla, jau nekalbant apie priklausymą tai pačiai nusikalstamai grupuotei.
D. Čekalinas jau išleistas iš ligoninės. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nužudymo, tačiau jokia kardomoji priemonė nepaskirta.
Šūviai dėl "žiurkiavimo"?
Apie šiuos įvykius, taip pat apie Kauno gaujas rašoma ir "Lietuvos ryte". Šio laikraščio duomenimis, dabar jau beveik neabejojama, jog mirtini šūviai aidėjo po to, kai gaujos nariai vienas kitą apkaltino "žiurkiavimu" - užsienyje iš narkotikų prekybos uždirbtų pinigų pasisavinimu.
Kriminalistai pripažįsta, jog ankstesniais laikais, kai Kauno banditams vadovavo Henrikas Daktaras ir kiti nusikaltėlių šulai, tokių nusikaltimų beveik nebūdavo. Jeigu tarp gaujos narių kildavo ginčų dėl "žiurkiavimo", besivaidijančios pusės kreipdavosi į H.Daktarą. Jo žodis buvo lemiamas, o kaltu pripažintas asmuo paprastai turėdavo susimokėti baudą.
Anksčiau Kauno kriminalinį pasaulį valdę ir nerašytų nusikaltėlių įstatymų laikytis vertę šulai - išblaškyti. Remigijus Daškevičius, Ramūnas Kuzminas, Kęstutis Jurša bei Rimantas Ganusauskas buvo nužudyti per tarpusavio kovas dėl įtakos. Nusikalstamo pasaulio legenda H.Daktaras ir strategai Jonas Bielskis bei Arikas Pastuškovas atsidūrė už grotų. Kiti senieji šulai tyliai pasitraukė į pogrindį.
Tie laikai, kai tarp nusikaltėlių vyravo hierarchija ir griežta drausmė, - seniai praeityje. Ir policininkai pripažįsta, kad gyvi likę senieji nusikaltėlių šulai beveik neturi įtakos jaunajai kartai, kuri veikia visiškai pagal kitus principus, o finansine galia yra gerokai pranašesni už "veteranus".
Postringavo apie legalų verslą
E.Daktaro bičiulis - neseniai už narkotikų kontrabandos organizavimą labai švelnia 3 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas Remigijus Toločka - dar visiškai neseniai per televizijos laidas postringavo apie legalų verslą ir būtinybę remti sportą. Teismo proceso metu jis nuolat citavo Bibliją ir vaizdavo nekaltą, nors iš tiesų jis - didžiulės nusikaltėlių imperijos įkūrėjas. Būtent R.Toločka geriausiai įkūnija naujosios kartos Kauno nusikaltėlių bruožus - talentą laviruoti, kaupti ir investuoti pinigus.
"Lietuvos rytas" rašo, kad savo mokytojus seniai praaugo ir kaunietis Saulius Velečka, pravarde Agurkas. Šis vyriškis ilgai buvo tiktai eilinis buvusio Žaliakalnio nusikalstamo pasaulio lyderio Kęstučio Liukaičio, pravarde Liukas, gaujos narys. Tačiau pastaruoju metu verslininko ir nusikaltėlio talentą derinantis S.Velečka visą valdžią perėmė į savo rankas. Nenorėdamas pernelyg afišuotis Lietuvoje, Agurkas jau kuris laikas automobilių vagysčių verslą perkėlė į užsienį, kur veikia kelios jo vadovaujamos gaujos. Bet pagrindinį pelną gauna iš narkotikų gamybos. Manoma, kad šiuo metu veikia bent keli Agurko įkurti amfetamino gamybos cechai. Nors S.Velečka dar negali turtais susilyginti su R.Toločka, jo kelių milijonų litų vertės namas Lampėdžiuose laikomas vienu brangiausių mieste. Dideles sumas Agurkas investavo ir į legaliai veikiančias firmas.
"Obščiakas" verslui
Tai, kad jaunoji Kauno nusikaltėlių karta vis labiau linksta į pinigus, rodo ir vadinamojo "obščiako" - bendros gaujos kasos - panaudojimas. Ankstesniais laikais "obščiake" laikomi pinigai buvo naudojami tiktai vienam tikslui - padėti į policijos rankas įkliuvusiems arba į kitokią bėdą papuolusiems gaujos nariams.
Dabar Kauno gaujų "obščiako" pinigai tapo lyg savotiškomis apyvartinėmis lėšomis narkotikams pirkti, amfetamino gamybos laboratorijoms steigti ir kitam kriminaliniam verslui plėtoti. Paprastai yra naudojama tokia schema - kokios nors gaujos lyderis paima bendrus pinigus, už juos nuperka narkotikų ir sėkmingai parduoda Skandinavijos šalyse. Tuomet dalį pinigų pasiima šio "verslo" organizatorius ir jo talkininkai, o kita dalis grįžta į kasą.
Kitokia tapo ir gaujų struktūra. Ankstesniais laikais kiekviena "šeima" turėjo savo aiškų lyderį, kuris važiuodavo į gaujų tarybos susirinkimus ir ten spręsdavo visus reikalus. Daugelis anų laikų lyderių buvo ryškios asmenybės. R.Daškevičius garsėjo principingumu. Jis labai vertino savo žodį ir visuomet jį stengdavosi išlaikyti, nors tai jam kainuotų daug pastangų ar pinigų. Panašus į R.Daškevičių buvo ir Ramūnas Kuzminas. Jis pirmasis nepabijojo mesti iššūkio tuo metu visą valdžią savo rankose laikiusiam H.Daktarui. Per vieną Kauno "šeimų" sueigą jis Henytei tiesiai į akis rėžė: "Man nusispjaut į tavo nuomonę". Po šitokių žodžių netgi patyrę nusikalstamo pasaulio veikėjai nuščiuvo. Kai buvo nužudytas R.Daškevičius, daugelis Kaune pranašavo, kad jo vietą būtent užims R.Kuzminas - puikus motokroso meistras, daugkartinis Lietuvos pirmenybių prizininkas ir kartu talentingas šachmatų žaidėjas. Ne tik žaisdamas šachmatais, bet ir gyvenime R.Kuzminas daug ką numatydavo į priekį. Tačiau tai R.Kuzminui nepadėjo. Jį pergudravo Kauno nusikaltėlių strategais laikyti J.Bielskis ir A.Pastuškovas. 2001 metais R.Kuzminas krito nuo samdomo žudiko kulkų.
Dabar Kauno nusikaltėlių pasaulyje ryškių asmenybių nebeliko, seniai nebėra ir bendrų viso miesto grupuočių susirinkimų. Be asmenybių likusios gaujos taip pat nebeturi vieno ryškaus lyderio. Paprastai dabartinei gaujai vadovauja 4-5 žmonės, kurie patys turi po atskirą jaunų smogikų brigadą. Netgi ir vadinamojo "viercho" statusas įkalinimo įstaigoje nesuteikia galimybės tapti savo gaujos vadovu.
