Suomijos mokslininkai pirmadienį (08.25) paskelbė atradę geną, kuris susijęs su disleksija - gana dažnu vaikystėje kalbos sutrikimu. Supratus, koks genų pokytis lemia disleksiją, turėtų būti lengviau rasti ir būdus, padedančius žmonėms įveikti šią negalią.
Disleksija stebima populiacijoje 3-10 procentų dažnumu - ją turintiems žmonėms būna sunku atpažinti ir skaityti žodžius.
Mokslininkai spėja, kad disleksiški žmonės informaciją smegenyse doroja kitoje smegenų zonoje negu daugumos žmonių. Beje, šių žmonių intelektas yra vidutinis ar net aukštesnis už vidutinį.
Esama kai kurių faktų, rodančių, kad šie asmenys skaitydami naudojasi dešiniąja smegenų puse, o ne kairiąja, kaip dauguma žmonių. Manoma, kad kairioji savo struktūra geriau tinka žodžių sudarymui.
Tokią ydą turinčiam vaikui gresia atsilikimas moksle, jei jam neskiriama daugiau dėmesio.
Žinoma, kad ši yda yra paveldima, stebima šeimoje iš kartos į kartą, nors šio mechanizmo mokslininkai dar neperprato.
Helsinkio universiteto ir Švedijos Karolinskos instituto mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Juha Kere (Juhos Kerės) ėmėsi nuodugniai tirti vieną šeimą, kurioje būta daug disleksiškų jos narių.
"Tėvas turėjo skaitymo ir rašymo sunkumų mokykloje, bet sėkmingai užsiima verslu", - rašo autoriai JAV mokslų akademijos leidinyje "Proceedings of National Academy of Sciences". Ir trims jo vaikams sunkiai sekėsi mokytis.
Palyginimui buvo paimta 20 skirtingų suomių šeimų, kuriose buvo 58 disleksiški ir 61 nedisleksiškas narys.
Vienoje šeimoje buvo pakitęs genas DYXC1. Kitoje tas pats genas DYXC išsiskyrė tuo, kad vadinamasis "stop ženklas" buvo kitoje, negu įprasta, vietoje. Todėl geno kontroliuojamo DYXC1 baltymo dydis buvo kiek mažesnis.
"Mes padarėme išvadą, kad DYXC1 galima laikyti genu kandidatu, susijusiu su disleksijos vystymusi", - rašo autoriai. Šis genas kontroliuoja tam tikro baltymo gamybą smegenyse. Šis baltymas nepanašus į jokį kitą. Bet vargu ar juo vienu galima paaiškinti visus disleksijos atvejus, spėja mokslininkai.
"Kai kokį nors sutrikimą sukelia kompleksinės priežastys, net nedidelis genetinio pavojaus padidėjimas gali būti įdomus", - rašo jie. Gali būti, kad šis genas padeda ląstelėms įveikti stresą, spėja autoriai ir sako, kad dar reikia nuodugniau tirti, kad paaiškėtų DYXC1 geno reikšmė.
“Reuters”-ELTA
