Ispanijos opozicinę Socialistų partiją praėjus mažiau nei mėnesiui po vietos rinkimų, kuriuose ji pasiekė nežymią pergalę, sukrėtė skandalas ir partijai iškilo rimta grėsmė netekti savo svariausio šių rinkimų laimėjimo - sostinės Madrido kontrolės.
Praėjusią savaitę kilo tikra politinė audra, kai du socialistai deputatai, kurių balsai partijai būtų užtikrinę minimalią daugumą Madrido asamblėjoje, nedalyvavo svarbiame balsavime, kuriame turėjo būti išrinktas regioninio parlamento pirmininkas.
"Išdavikai", kurie tvirtina, kad nepritaria koalicijai su kraštutiniais kairiaisiais, buvo skubiai išmesti iš partijos. Socialistai taip pat paragino juos atsistatydinti ir pagrasino imtis prieš juos teisinių veiksmų.
Nuo tada Eduardo Tamayo (Eduardas Tamajas) ir Maria Teresa Saez (Marija Teresa Saes) yra žiniasklaidos akiratyje: ir dėl kaltinimų neaiškiais sandėriais su nekilnojamojo turto firma, ir bendradarbiavimu su valdančiąja Liaudies partija.
Šis skandalas atgaivino socialistams skaudžius prisiminimus apie dešimtojo dešimtmečio pradžios įvykius, kai ilgą laiką šalies politiniame gyvenime dominavusi partija, vadovaujama Felipe Gonzalezo (Felipės Gonsaleso), suskilo dėl vidaus nesutarimų ir kaltinimų korupcija.
Socialistų lyderis Jose Luisas Zapatero (Chosė Luisas Sapateras) dabar griežtai kritikuojamas dėl nesugebėjimo nutildyti šį skandalą. Taip pat vis garsiau imama abejoti jo įtaka partijos aparatui.
Po kur kas sėkmingesnio, nei buvo tikėtasi, pasirodymo vietos rinkimuose ministro pirmininko Jose Maria Aznaro (Chosė Marijos Asnaro) Liaudies partija neslepia pasitenkinimo dėl sumaišties socialistų gretose, tikėdamasi sau politinių taškų prieš kitų metų visuotinius rinkimus.
Konservatoriai pareiškė, kad J. L. Zapatero turi prisiimti visą atsakomybę dėl jo vadovaujamos partijos aparato klaidų.
Kol kas nekalbama, kad dėl šio skandalo jaunasis socialistų lyderis, kuriam buvo patikėta užduotis išvaduoti partiją nuo praeities šešėlių ir sugrąžinti jai buvusią politinę įtaką, kurios ji, išbuvusi 14 metų valdžioje, neteko per 1996 metų rinkimus, gali būti priverstas atsistatydinti.
Dėl krizės pasigirdo ir abipusių grasinimų imtis teisinių veiksmų: teismais grasina vienas iš "dezertyrų", taip pat Liaudies partijos vadovas ir pats J. L. Zapatero.
Liaudies partija savo ruožtu paragino Madride kiek įmanoma greičiau surengti pakartotinius rinkimus.
Socialistai kol kas atmeta šį pasiūlymą ir tvirtina, kad "persimetėlių" vietas turi užimti kiti kandidatai iš partijos rinkimų sąrašo, kad Madrido gyventojai turėtų tokią regioninę vyriausybę, kokią jie patys išsirinko.
Tačiau tokia iniciatyva gali atsigręžti prieš pačius socialistus. Jei jie vis dėlto bus priversti sutikti su naujais rinkimais (o tokia įvykių raida visiškai tikėtina, jei nė viena iš pagrindinių partijų neužsitikrins daugumos asamblėjoje), socialistai gali pralaimėti.
"Labai tikėtina, kad jie pralaimės (kitus rinkimus). Labai daug rinkėjų juose nedalyvaus, o Madride mažas rinkėjų aktyvumas paprastai palankesnis konservatoriams", - sakė rašytojas ir istorikas Charlesas Powellas (Čarlzas Pauelas).
"Reuters"-BNS
