Geriausia sveikatai - popietės laiką panaudoti siestai. Mokslininkai įrodinėja, kad ši lotynų kraštų tradicija geriau atitinka organizmo bioritmus, negu vergiškai arti visą dieną be jokios pertraukos.
Stebint peles buvo nustatyta, kad cirkadinį laikrodį, kontroliuojantį paros ritmus, sudaro dvi pagrindinės dalys. Viena reguliuoja dienos ir nakties režimą - pagal šviesos poveikį akiai. Kita, nepriklausoma nuo šviesos, reaguoja į jutiminius dirgiklius, pavyzdžiui, apsirūpinimą maistu.
Pastaroji dalis, bent pelių organizme, atsako už vadinamąją bimodalinę veiklą bei miego režimo pokyčius. Ji skatina alkaną pelę veikti ir misti - bet geriau dieną, negu naktį.
Šios dvi laikrodžio dalys paprastai veikia tam tikru sinchroniniu režimu. Tačiau pastebėta, kad sutrikdžius antrąją dalį, pelėms būna sunku derinti savo elgesį. Be to, teigiama, kad toks laikrodinis mechanizmas būdingas daugeliui gyvūnų.
Žurnale "Science" JAV mokslininkai iš Teksaso universiteto rašo, kad "krepuskulinė (aušros ar sutemos) veikla, tipiška daugeliui gyvūnų rūšių (nuo uodų iki stirnų ar lapių), gali būti būdinga ir žmogui, kaip rodo mūsų polinkis jausti nuovargį apie vidurdienį. Ar tik nebus popiečio siestos besilaikančios kultūros geriausiai susiderinusios su vidiniu cirkadiniu organizmo ritmu?".
dpa-ELTA
