Pasak neseniai paskelbto tyrimo, Vokietijoje šešėlinės ekonomikos vertė šiais metais turėtų sumažėti, tačiau vis dar sieks 364 mlrd. eurų.
Dėl nelegalaus darbo valstybė praranda milijardus eurų mokesčių pajamų. Tiūbingeno taikomųjų ekonomikos tyrimų ataskaitoje sakoma, kad šiemet šešėlinė ekonomika prilygs 16,7 proc. oficialaus Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Ataskaitoje prognozuojama, kad Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio (Šrioderio) vyriausybės inicijuoti nauji įstatymai šiemet, palyginti su 2003-iaisiais, sumažins šešėlinę darbo rinką 1,3 proc.
Naujieji įstatymai, be kita ko, numato mažesnius mokesčius ir jų lengvatas asmenims, gaunantiems nedideles darbo pajamas. Reformomis siekiama paskatinti gyventojus neslėpti pajamų nuo valstybės.
Didžiausia Vokietijos šešėlinės ekonomikos dalis (šiemet ji turėtų sudaryti 38 proc.) yra susijusi su statybų sektoriumi. Jame neteisėtų sutarčių ir įdarbinimo vertė 2004-aisiais pasieks 139 mlrd. eurų.
Vokietijos rodikliai yra vidutiniai, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėmis (EBPO), kuriose šešėlinė ekonomika vidutiniškai prilygsta 16,2 proc. BVP.
Tarp EBPO šalių didžiausiomis šešėlinės ekonomikos dalimis pasižymi Graikija (28 proc. BVP) ir Italija (25 proc. BVP), o mažiausiomis - JAV (8,4 proc. BVP) ir Šveicarija (9,4 proc. BVP).
dpa-ELTA