Šešėlinė ekonomika šalies mažmeninės prekybos sektoriuje nedidėja, bet užima gana stabilias pozicijas - preliminariais Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, neapskaitoma mažmeninės prekybos dalis siekia 14 proc.
Nors galutinių tyrimo duomenų apie 2002 metų neapskaitomos ekonomikos dalį Statistikos departamentas kol kas neskelbia, prognozuojama, kad ji gali būti apie 15-17 proc.
Remiantis ankstesniais tyrimais, 1995 metais Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis buvo 23,4 proc. 1998 metais - 17,9 proc. Europos statistikos tarnybos (“Eurostat”) vertinimu, šie Lietuvos statistikos departamento nustatyti oficialiai neapskaitomos ekonomikos koregavimo dydžiai yra teisingi ir užtikrina skaičiuojamo Lietuvoje BVP išsamumą.
"Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo įvertinti neapskaitomos ekonomikos susidarymo priežastis ir šaltinius - tai yra nepakankamai arba klaidingai pateiktus duomenis statistinėse atskaitose, įvertinti, kokia dalis nėra realiai deklaruojama ir kiek Nacionalinių sąskaitų skyrius, kuris Statistikos departamente užsiima bendrojo vidaus produkto skaičiavimais, negauna duomenų. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas naujiems priėjimams bei naujiems duomenų šaltiniams, nes šešėlinis sektorius yra labai dinamiškas ir greitai kintantis", - sakė Dmitrijus Slepniovas, Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vyriausiasis ekonomistas-ekspertas.
Tyrimas apėmė neoficialios darbo rinkos bei neapskaityto darbo apmokėjimo įvertinimą, neapskaitytos produkcijos bei paslaugų ir paslaugų pridėtinės vertės dydžių bei nelegalių veiklų vertinimą.
"Prekyboje, už kurios tyrimų dalį buvau atsakingas, buvo naudoti keli informacijos šaltiniai - tiek administracijos pateikti duomenys, tiek apklausos, interviu ir panašiai. Viena iš pagrindinių išvadų, kuri buvo padaryta - kad didžiausia neapskaitomos ekonomikos dalis egzistuoja nedidelėse mažmeninės prekybos įmonėse", - tikina ekspertas.
Anot D. Slepniovo, viena iš pagrindinių priežasčių, kad tose įmonėse apskaita nėra kompiuterizuota, o tai leidžia išvengti dalies pajamų deklaravimo.
"Kitos priežastys - pastebėta, kad periferijoje, kur pardavėjas pažįsta pirkėjus, prekių pardavimo dokumentai nėra išduodami ir pirkėjai tai toleruoja. Turiu galvoje neišduodamus pirkimo čekius", - atkreipia dėmesį vienas iš tyrimo autorių.
Kitas momentas - pasienio zonoje juntama kontrabandinių prekių įtaka.
"Tose regionuose, kuriuose apstu kontrabandinių prekių, pastebima tendencija, jog šių prekių apyvarta mažmeninės prekybos įmonėse yra gerokai mažesnė. Ypač tai lemia nelegaliai įvežamų prekių srautas iš Kaliningrado srities bei Baltarusijos", - pabrėžia D. Slepniovas.
Vienas iš pagrindinių šešėlinės ekonomikos sektorių mažmeninėje prekyboje vis dar išlieka turgavietės.
"Oficialiai statistikai negauna informacijos apie turgaviečių prekeivių apyvartas, todėl šis sektorius ir toliau lieka vienu iš pagrindinių neapskaitomoje prekyboje", - sako ekspertas, pažymėjęs, kad importuotų maisto prekių apyvarta turgavietėse dėl prekybos centrų įtakos mažėja, o ne maisto prekių pardavimai, stabilizavosi, tačiau nemažėja, vadinasi, čia stabili išlieka ir neapskaitomos ekonomikos dalis.
Naujas tyrimas, kuris buvo finansuojamas PHARE lėšomis, leis koreguoti Statistikos departamento skelbiamą BVP ir padės užtikrinti Nacionalinių sąskaitų išsamumą.
Šešėlinę ekonomiką ekspertai apibrėžia kaip veiksmus, duodančius pelną ir įvairių priežasčių nedeklaruojamus ir neatspindimus statistikoje. Ji neigiamai atsiliepia finansams, darbo jėgos rinkai ir valstybės pajamų paskirstymui. Dėl jos mažiau surenkama mokesčių.
ELTA
