Irena ZUBRICKIENĖ
Kazlų Rūdos savivaldybės (Marijampolės apskr.) gyventoja Kristina (24 m.) spalio viduryje pagimdė ketvirtąjį savo kūdikį. Tik vieną iš visų vaikų pati auginanti motina naujagimio atsisakė. Kai šią žinią Marijampolės ligoninės medikai pranešė Kazlų Rūdos vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vadovei Loretai Urbštienei, ši patyrė šoką. Specialistę pribloškė jai gerai pažįstamos Kristinos, auginančios nė dvejų metukų neturintį sūnelį, nešiota paslaptis apie pastarąjį nėštumą. Bene keisčiausia, kad ši didoku pilvu virtusi paslaptis liko nepastebėta ir... Kristinos sugyventinio.
Nesuteikė net vardo
Po pribloškusios žinios Kristiną ligoninėje aplankiusi Loreta Urbštienė bandė išsiaiškinti, ar gimdyvė apsisprendusi be jokių dvejonių. Kristina buvo kategoriška, tvirta ir labai abejinga. Jos nė kiek nesujaudino ir medikai, prieš tai kalbėjęsi, patarę neskubėti. Gimdyvė ragino kuo greičiau "viską apiforminti" - esą pati turi skubėti į namus, kur kelioms dienoms vienas likęs sugyventinis net nenutuokia, dėl ko į ligoninę išvykusi jo moteris.
- Kristinai reikėjo parašyti, kad ji atsisako sūnelio, - tokia tvarka, - jaudindamasi pasakojo Loreta Urbštienė, dviejų jau nemažų vaikų mama, - tačiau ji, mažamokslė, pasakė ir nemokanti rašyti, ir po gimdymo nelabai galinti atsisėsti. Dokumentą už ją surašiau aš. Rankos neklausė, klydau, o Kristina ramiai sau gulėjo lovoje ir laukė. Mano praktikoje (per ketvirtus darbo metus) tai buvo pirmas toks atvejis, todėl negalėjau suvokti, jog tai realybė.
Kristinai beliko pasirašyti dokumentą, dar vieną žmogutį pasmerkiantį klaustukų pilnam gyvenimui, galbūt klaidžioms gimdytojų paieškoms po keliolikos metų. Tai ji padarė skubiai ir nė kiek nesutrikusi. Paprašyta nors vardą vaikeliui duoti, Kristina abejingai numojo ranka - jai viskas esą tas pats: kas augins, tas ir duos. Berniukas buvo įregistruotas Domantu - pagal kalendorių atsineštu vardu. Tuo pasirūpino L. Urbštienė. Netrukus Kristina jau skubėjo Kazlų Rūdos link, o jos atstumtas, motinos pienu nuo pirmų gyvenimo atokvėpių nelepintas kūdikis buvo išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas. Šiokių tokių sveikatos problemų turintis mažylis dar vėliau taps Alytaus kūdikių namų gyventoju. Gal jo kasdienybę praskaidrins globėjai, gal susidomės įtėviai, o gal berniukas taip ir liks "valdiškos" įstaigos įnamis iki pilnametystės.
Slėpė nuo sugyventinio
Kristina įsitikinusi, kad ketvirtasis jos kūdikis yra ir bus paslaptis vyrui, su kuriuo ji gyvena kelerius pastaruosius metus. Moteris užsiminė, kad Domantas gimė po vienose linksmybėse neva patirtos seksualinės prievartos. Papasakoti apie tai sugyventiniui Kristina bijojusi, nes girtaujantis ir labai agresyvus vyras ją esą būtų užmušęs. Skųstis į policiją moteris irgi nėjo, nes neturėjo vilties, kad iki tol prastą reputaciją jų akyse užsitarnavusi pareiškėja galėjusi būti užjausta ir suprasta. Taip ir augo kūdikis motinos įsčiose - nenorimas, nelaukiamas, iš anksto "paruoštas" jo atsisakyti. Kristina sakė būtų pasiryžusi ir abortui, bet niekada neturėjusi atliekamo šimtuko tokiai "paslaugai". Be to, moteris prisiminė, kad jau ir anksčiau yra kreipusis į VTAS - vaikų saugumu (!) besirūpinančią įstaigą, kad padėtų gauti iš savivaldybės pašalpą, reikalingą... užmegzto vaisiaus, būsimo vaiko, legaliam sunaikinimui.
Apvalių kūno formų Kristinai pavyko nuslėpti nuo agresyviojo sugyventinio, kad ji laukiasi. Net ir tada, kai paskutinieji nėštumo mėnesiai turėtų aiškiai išsiduoti, vyras buvo aklas ir kvailas. Suprantama, niekas nelindo į sugyventinių miegamąjį, tačiau naivu manyti, kad kelis mėnesius vyras nebuvo savo moters apkabinęs, prilietęs, turėjęs savo glėbyje. Paklausta, kodėl sugyventinis būtų nepatikėjęs gimsiant jų, kelerius metus kartu gyvenančių, kūdikį, Kristina atšovė, kad jis nebegali turėti vaikų (ir pats tai gerai žino), nes persirgęs klastinga infekcine liga - kiaulyte. (Kalbinti medikai tokią mažamokslės "teoriją" sugriovė.) Vardan savo paslapties moteris, pajutusi artėjančius gimdymo skausmus, sugyventiniui pasakė išvykstanti į ligoninę dėl neva pablogėjusios sveikatos ir išėjo.
Pajėgi auginti tik vieną vaiką
Svetur augančios atžalos - ne naujiena Kristinai. Moters pirmagimis, kuriam dabar šešeri, seniai gyvena su savo tėvu ir jo motina. Berniukas tikrosios savo motinos nepasigenda, jam kol kas būtų sunku suprantamai paaiškinti, kodėl gimdytoja jo neaugina. Antrasis Kristinos sūnus, kuris gimė po tuometinio šios moters gyvenimo draugo žūties (savamokslį vyrą, pabandžiusį nelegaliai įsijungti elektros srovę, užmušė elektros smūgis), gimdytojos dėmesį turėjo apie dvejus metus. VTAS darbuotojai prisimena tokį Kristinos motinystę jau anksčiau paneigusį faktą: kai šis mažylis sirgo ir su motina buvo atsidūręs ligoninėje, joje tuo metu buvo gydomas ir Kristinos pirmagimis, globojamas močiutės ir tėvo; motina prie savo atstumtojo pirmagimio net nebuvo priėjusi...
Vėliau antrasis Kristinos sūnelis, gavus signalų, jog yra nemylimas ir net skriaudžiamas, buvo atskirtas nuo jo neprižiūrėjusios motinos ir jos sugyventinio ir išvežtas į kūdikių namus. Čia mažylį surado globoti vaiką panūdusi suvalkiečių pora. Berniukas, kuriam dabar ketveri, tebeauga laimingas pas savo globėjus.
Motinos jausmus Kristina kol kas puoselėja tik trečiajam savo sūnui, kuriam dabar dar nėra dvejų metukų. Vaikelis gimęs įkalinimo įstaigoje, kai prieš porą metų Kristina ir jos sugyventinis buvo nuteisti už plėšimą. Greičiausiai dėl to motina ir yra labiausiai prisirišusi prie šio savo vaiko, nes pataisos namuose niekas jai netrukdė matyti pirmuosius sūnelio žingsnius, jį valgydinti, išgirsti pirmuosius tariamus skiemenis - pačiai teko juo rūpintis. Mat už grotų kalinėms, auginančioms kūdikius, sudarytos tikrai šiltnamio sąlygos, o vaikučiai netgi padeda mamoms greičiau praleisti įkalinimo laiką. Pataisos namų darbuotojų teigimu, daugeliui nuteistųjų, priverstoms kasdien savarankiškai prižiūrėti savo atžalas, vėliau prabunda tikrasis motinystės instinktas. Turbūt ne išimtis - ir Kristina. "Neatimkite iš manęs šito vaiko - jį vieną aš tikrai galiu auginti ir juo rūpintis", - yra sakiusi Kristina VTA skyriuje, kai buvo kiek moralizuojama dėl išmėtytų savo vaikų.
Jausmai pavirto šiukšlėmis
"Akistatos" pašnekovų, gerai žinančių apie Kristinos, taip pat jos sesers ir motinos gyvenimo būdą, nuomone, nežmoniško Kristinos elgesio priežasčių reikėtų ieškoti... sąvartyne. Kristinos motina ir sugyventinis - bene dešimt metų Kazlų Rūdos policininkams, medikams ir pedagogams žinoma sąvartyno šeima. Kai ji susikraustė gyventi į šiukšlyną, kurio "lobynus" kuisdavo kasdien ir pirmiau už kitus "tikrintojus", šeimai pradžią davusi moteris buvo penkių vaikų su dviem vyrais susilaukusi moteris. Gyveno netvarkingai, nesibodėjo dvoko, nevengė stiklelio, nekilo į kovą su pastogę puolančiomis žiurkėmis. Kalbėti apie elementariausius buities ir higienos įpročius, duotus šioje šeimoje, būtų tiesiog ironiškai absurdiška.
Kartą Kristinos motina, būdama girta, per konfliktą peiliu sužalojo savo sugyventinį. Atvykę policininkai aptiko sąvartyno sukiužusioje trobelėje tarp šiukšlių kalnų laviruojančią mažametę mergytę, kuri prasitarė dar nelankanti mokyklos. Pareigūnai pasiteiravo pedagogų, ar jiems žinoma, kad sąvartyne nuolat gyvena mokyklinio amžiaus vaikas. Tik tada tapo aišku, kad mergaitė, jauniausia Kristinos motinos atžala, turėjo būti jau antrokė, bet mokyklos slenksčio dar net nebuvo peržengusi. Šitaip daugiavaikė šeima, į Kazlų Rūdos apylinkes gana tyliai atsikrausčiusi iš kito rajono, atsidūrė VTAS akiratyje. Jaunėlė dukrelė sunkiai pėdino į mokyklą, nes kasdienybė sąvartyne jai buvo mielesnė ir įprastesnė. Mergaitė tesugebėjo baigti penkias klases ir mokslus metė. Ne kartą perspėta mokinukės mama buvo dukros pusėje: esą paskaityti laikraščius mergaitė jau mokanti - tuo visko ir pakaksią. Panašaus išsilavinimo yra ir Kristina.
Skaitytojui turbūt bus įdomu, kad kūdikio atsisakiusios Kristinos jaunėlė sesuo irgi jau turi bemaž pusmečio sūnelį, tačiau jo neaugina. Anot VTAS darbuotojų, 18-metei gimdyvei pirmosiomis dienomis tiesiog pabodo būti ligoninėje prie naujagimio, kuris nuolat knerzėjo alkanas ir geidė motinos pieno, trukdydamas gimdytojai... parūkyti. (Alkoholiu abi seserys nepiktnaudžiauja.) Palikusi mažylį likimo valiai, 18-metė patraukė savais keliais. Kaip išėjo, taip ir nebesugrįžo... Šiuo metu berniukas auga kūdikių namuose. Greičiausiai - jau ne laikinai.
- Vis dėlto aš radau už ką Kristiną ir pagirti, - Kazlų Rūdos VTAS vadovė L. Urbštienė netikėtai džiugiai užbaigė pokalbį apie paliktus "sąvartyno ugdytinių" vaikus. - Pastaruoju metu žiniasklaida išgarsino kelis atvejus, kai motinos, pagimdžiusios kūdikius, juos nužudė, ne paslaptis ir keli nenustatytų gimdyvių naujagimiai, rasti be gyvybės. O Kristina, net ir labai bijodama išsiduoti sugyventiniui, kūdikio nesunaikino nei prieš jam gimstant, nei po, sakykime, galimo slapto gimdymo. Kaip sakoma, ji pasirinko mažesniąją blogybę iš dviejų: geriau viltį surasti šiltus namus turintis pamestinukas, negu aptiktas naujagimio lavonėlis. Tik jeigu tai į galvą įsikaltų moterys, laiku nesustabdžiusios nepageidaujamo nėštumo... Be to, Kristina prasitarė norinti, kad jos vaikams būtų gera gyventi - esą geriau būsią visur, tik ne su ja.
Vlado GESAIČIO nuotr.:
- Kazlų Rūdos VTAS vadovę L. Urbštienę sujaudino gimdyvės paliktas naujagimis, tačiau specialistė randa ir už ką pagirti tokią gimdytoją arba - Kazlų Rūdos VTAS vadovė L. Urbštienė pirmą kartą atsidūrė situacijoje, kai gimdyvė atsisakė savo kūdikio ir neatsisukdama išėjo
-(tiktų ir kokio nors sąvartyno nuotrauka su tam tikru prierašu)
