Norėčiau suklysti. Šiandien aš kaip niekad norėčiau suklysti, būti sukritikuotas, paneigtas, nušvilptas, tačiau Lietuvos politinio gyvenimo atmosferos pokyčių stebėjimas verčia daryti vienintelę išvadą: Lietuvos laukia ledynmetis. Tą atmosferą, kaip mes gyvensim artimiausius metus, galėjom pajusti šiomis dienomis, specialiosioms tarnyboms demonstruojant savo jėgą nepateisinamu būdu.
Juo labiau sunku ko nors tikėtis matant tradicinėmis vadinamų partijų sutrikimą, tarp jų įsivyraujančias pralaimėjimo nuotaikas. Tiesa, Lietuvos narystė ES ir NATO kiek prislopina laukiančių išmėginimų dramatizmą.
Panika ir pasimetimas apėmė partijas po nesėkmingai susiklosčiusių europarlamento rinkimų, o dabar štai jas dar negailestingai kumščiuoja STT.
Sunku pasakyti, kaip partijų dokumentų poėmis ir įtarimų šešėliai, kritę ant Seimo narių, atsilieps Prezidento rinkimams, tačiau jau dabar akivaizdu, kad smūgiai į sunkų nokdauną pasiuntė keturias ir šiaip jau sunkiai besilaikančias partijas.
Tiesiog stebuklingu būdu visi Lietuvos politikos vandens srautai, kad ir iš kur jie ištekėtų, liejasi ant Darbo partijos vadovo V. Uspaskicho malūnėlio ir suka jo girnas. Dabartiniai įvykiai suteikia papildomą svarų argumentą jo senam ketinimui Seimo rinkimuose palikti tik mažoritarinę sistemą, radikaliai sumažinant partijų vaidmenį Lietuvos politikos gyvenime.
STT vadovas V. Junokas giriasi, kad už gerą darbą kiekvienas Prezidentas jį vis apdovanoja ordinu, tačiau kartais šio pareigūno veiksmai išduoda kompetencijos stoką, o kai kada jį galima įtarti ir politikavimu. Taip atsitiko paskelbus apie Seimo narius - "žemės grobėjus": daugeliu atvejų duomenys pasirodė esą netikslūs. Dabar pateikti kaltinimai penkiems Seimo nariams taip pat gali subliūkšti. Tačiau taip jau yra, kad daugeliui žmonių didesnį įspūdį padarė būtent mesti kaltinimai, o jų paneigimas - mažiau įdomus, dažnai tiesiog neišgirstamas.
Pasirodo žinių, kad atsisveikinti su politika ketina keletas patyrusių politikų, tarp jų G. Kirkilas, A. Paulauskas. Be to, skandalas su keturių partijų dokumentų poėmiu ypač smarkiai kirto Liberalų ir centro sąjungai. Šios partijos vadovas A. Zuokas pasielgė itin keistai, kažko išsigandęs ir trumpam pasprukęs į užsienį. Energingas jaunas meras, savo laiku nepabūgęs kulkų ir sunkių sąlygų, dirbęs žurnalistu karštuose planetos taškuose, pasielgė nesolidžiai.
Sunku tikėtis, kad jis kada sugebės atkurti pasitikėjimą ir įrodyti esąs politikas, pasirengęs aukščiausiam skrydžiui. Vienas iš partijos vadovų E. Gentvilas dirbs Europarlamente, o ant dar kelių svarbių partijos žmonių šešėlį metė jau minėtas STT reidas. Taigi šiuo metu partija liko be vadovų, galinčių ją vesti į priekį.
Krizė apėmus socialdemokratų partiją. Savo šlovės viršūnėje partija gyrėsi, kad diskusijos partijos viduje liudija demokratines nuostatas - partijoje atsiranda vietos skirtingų pažiūrų žmonėms. Tačiau įtemptos politinės padėties sąlygomis tai atsisuko kita puse: partijos ambivalentiškumas atskleidė jos bejėgystę. Norėdama būti visiems gera, praradus principus partija neteko ir sugebėjimo atlikti savo svarbiausią misiją: kelti tikslus, formuluoti idėjas, burti šalininkus.
Nelengvus laikus išgyvena Naujoji sąjunga. Tėvynės Sąjunga turi savo ištikimą rinkėją ir išnykimas iš politinės arenos jai negresia, tačiau lygiai taip pat artimiausiais metais ji neturi galimybių sudaryti valdančiąją koaliciją ir vaidinti bent kiek ženklesnį vaidmenį šalies politiniame gyvenime.
Tradicinės partijos atliko savo darbą Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą ir NATO. To iš Lietuvos politikų tikėjosi ir dauguma rinkėjų, su šiomis tarptautinėmis organizacijomis siedami geresnio gyvenimo viltis. Šalies vairas buvo patikimas partijoms, kurios, rinkėjų nuomone, geriausiai galėjo vykdyti integracinę misiją. Dabar šios partijos - it nuvaryti arkliai. Daug dėmesio skyrusios integracijai, jos nebesugeba atnaujinti dialogo su rinkėjais.
Taigi išvalytas kelias Darbo partijai. Tačiau kodėl ši partija turėtų būti siejama su ledynmeču? Gal iš tikrųjų - atskris lėktuviukas, pabarstys ledų, saldainių. Minimali alga gal iš tikrųjų šoktelės iki 1000 lt ir t.t. Galbūt. Galų gale, mes pažįstam tik partijos vadovą, o apie pačią partiją esam girdėję palyginus mažai.
Tačiau, visų pirma, nieko gera nežada galimybė, kad didelę valdžią gaus ką tik susikūrusi partija. To Lietuvoje dar nebuvo. Nepatyrusiai partijai visada atrodo, kad viena ar kita problema sprendžiama paprasčiau, nei yra iš tikrųjų, tad jau vien dėl to Lietuvos laukia šokas. Be to, Darbo partijos programoj apstu populistinių nuostatų, kurias įgyvendinant būtų pažeista demokratinė mūsų valstybės prigimtis. Trečia, pasitikėjimo nekelia ir pats Darbo partijos vadovas. Sekant jo karjeros laipteliais lieka daug neatsakytų klausimų. Seime ne vienerius metus užimdamas svarbų postą jis nesužibėjo ypatingais gabumais, o tik užminė keletą naujų mįslių.
