Praėjusiais metais Lietuvoje sumažėjo rūkalių, tačiau naujų, su rūkymu susijusių susirgimų daugėja, taip pat daugėja susirgimų alkoholinėmis psichozėmis, daugėja neblaivių asmenų padarytų nusikaltimų.
Statistikos departamento duomenimis, tabako gaminių suvartojimo rodiklis rodo, kad pernai vienam gyventojui teko vidutiniškai 2 pakeliais cigarečių mažiau nei 2001 metais.
Pasak pranešimo, pastaraisiais metais sumažėjusį šio žalingo įpročio populiarumą patvirtina ir suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo rezultatai - kasdien rūkančių vyrų dalis per dvejus metus sumažėjo nuo 51,5 proc. 2000 metais iki 43,7 proc. 2002 metais, moterų - atitinkamai nuo 15,8 proc. iki 12,8 proc.
Tačiau departamentas informuoja, kad šalyje nuolat daugėja su rūkymu susijusių naujų susirgimų. "Ir nors negalima teigti, kad visų šių susirgimų priežastis buvo rūkymas, neigiama tabako vartojimo įtaka sveikatai nekelia abejonių", - rašoma pranešime spaudai.
Sveikatos informacijos centro duomenimis, kraujotakos sistemos ligomis pernai naujai susirgo 117,422 tūkst. 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, kvėpavimo sistemos ligomis - 689,344 tūkst. gyventojų, piktybiniais navikais - 14,483 tūkst.
100 tūkst. Lietuvos gyventojų pernai teko 57,9 trachėjos, plaučių, bronchų, 11,5 burnos ertmės ir ryklės, 6,5 gerklų susirgimai.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais, kaip ir 2001-aisiais, vienam gyventojui teko vidutiniškai 10 litrų absoliutaus alkoholio.
"Toks aukštas alkoholio suvartojimo rodiklis daro neigiamą įtaką gyventojų sveikatai", - teigiama pranešime spaudai.
Kauno medicinos universiteto gyvensenos tyrimų duomenimis, pernai 58,8 proc. 20-64 metų amžiaus vyrų bent kartą per savaitę gėrė alaus, o stiprių alkoholinių gėrimų - 28,7 proc., atitinkamai moterų - 18,4 proc. ir 8,2 proc.
Palyginti su 2001 metais, vyrai pernai alaus bent kartą per savaitę gėrė mažiau, moterys - nežymiai daugiau. Tiek vyrai, tiek moterys 2001 metais gėrė mažiau stiprių alkoholinių gėrimų bent kartą per savaitę.
Pasak pranešimo, nors asmenų, pirmą kartą besikreipiančių į gydymo įstaigas dėl lėtinio alkoholizmo pernai, palyginti su 2001-aisiais, užregistruota mažiau, padidėjo sergamumas alkoholinėmis psichozėmis.
2002 metų pabaigoje 100 tūkst. gyventojų teko 65 asmenys, besigydantys nuo alkoholinės psichozės, ir 1834 - nuo lėtinio alkoholizmo.
Praėjusiais metais nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 87 neblaivūs asmenys, dar 10 - kelyje į darbą ar iš jo. Tai yra 33 asmenimis daugiau nei 2001 metais.
Per pastaruosius dvejus metus padaugėjo asmenų, mirusių nuo alkoholio vartojimo. Praėjusiais metais nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu mirė 418 žmonių, panašiai tiek pat ir 2001 metais.
Per pastaruosius dvejus metus taip pat padaugėjo asmenų, mirusių nuo kitų priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu (alkoholinės kepenų cirozės, lėtinio alkoholizmo ir kt.), nuo jų praėjusiais metais mirė 589 žmonės, iš jų 73 procentai - vyrų.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2002 metais išaiškinti 8877 nusikaltimai, padaryti neblaivių asmenų (ketvirtadalis visų išaiškintų nusikaltimų), tai 282 nusikaltimais daugiau nei praėjusiais metais. Kas penktas padarytas nusikaltimas buvo sunkus.
Policijos departamento Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros valdybos duomenimis, 2002 metais užregistruoti 995 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, t.y. kas šeštas įvykis. Juose žuvo 90, sužeisti 1338 žmonės.
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruoti 766 kelių eismo įvykiai, juose žuvo 78 žmonės, sužeista - 1108.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, metų pabaigoje Lietuvoje buvo 18,5 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kurioje auga 40 tūkst. vaikų. 2001-aisiais tokių šeimų buvo 18,7 tūkst., o jose augo 42,8 tūkst. vaikų.
BNS
