Neabejotinai pagrindinis praėjusios savaitės pasaulio įvykis - ekonomikos forumas Davose. Lietuvoje jis susilaukė dėmesio tik dėl vietinio skandaliuko. Paaiškėjo, kad regiono ,,lyderės” lyderiai liko nepakviesti. Tikrųjų priežasčių, taip ir nesužinojome, jos nuskendo smulkiuose lietuviškuose gudravimuose.
Kaip tik didžiulis skirtumas tarp savanaudiškų gudrybių Lietuvoje ir atviro susirūpinimo bendrais pasaulio reikalais Davose galėtų būti pakankama priežastis Lietuvos prezidentą palaikyti už durų.
Pasaulio ekonomikos forume svarstomos temos: nuo vandenynų išteklių iki vaikų išnaudojimo šiuolaikinių formų. Lietuvos ekonominių diskusijų globalumas paprastai aprėpia tik greito pelno bet kokia kaina temą.
Tiesa, viešai šis klausimas pristatomas delikačiau - kaip mokesčių naštos gyventojams mažinimas, kaip vargingų darbininkų apsauga nuo nedarbo, įšaldžius jų menkas algas. Siekiant pelno pasididinimo valstybės biudžeto sąskaita net šalies konkurencingumo aiškinimas tiesmukiškai susiejamas su mokesčiais.
Davoso forume kasmet skelbiamas pranešimas apie šalių ekonominį konkurencingumą rodo, kad jis mažiausiai susijęs su mokesčių lygiu. Konkurencingiausių šalių sąrašo viršuje kas antra valstybė su didžiausiais mokesčiais, kita kas antra – greičiau su mažiausiais industriniame pasaulyje. Bendri požymiai, kurie sieja konkurencingas šalis - dėmesys mokslui, inovacijoms, finansinė drausmė ir skaidri, nekorupcinė valdžia.
Esant pasitikėjimo vertai valdžiai nebaisūs jokio dydžio mokesčiai, nes surinktos lėšos gyventojams grąžinamos atgal valstybės finansuojamomis paslaugomis. Turint korumpuotą, su verslu persipynusią valdžią net mokesčių mažinimas tampa suokalbiu prieš gyventojus, prieš jų ekonominę gerovę.
Štai gyventojų pajamų mokesčio mažinimo tariamai reikia viliojimui užsienio investicijų, be kurių lėtėja ekonomikos augimas. Tačiau, jeigu adresatas užsienio investuotojai, o objektas – gyventojų pajamų apmokestinimas, kodėl politikai dėl viso to tariasi tik su vietiniais verslo atstovais?
Paklausus potencialių užsienio investuotojų, tuojau pat pasirodytų diskusijų absurdiškumas, nes retoje šalyje išlaidos darbo samdymui mažesnės nei Lietuvoje. Net Estijoje, nors ten mokesčių tarifai mažesni, bet skaičiuojant nuo didesnių algų, bendros išlaidos darbui lenkia lietuviškas.
Ne tik užsienio investicijų, bet ir pačių gyventojų padėtis menkai pagerėtų dėl mokesčių algoms sumažinimo. Jis geriausiu atveju tik laikinai ir tik iš dalies palankiai įtakotų į rankas gaunamų algų dydį, bet sumažėtų vaistų kompensacijų ir mokyklų finansavimo galimybės.
Akivaizdu, kad nuo algų atskaitomų mokesčių sumažinimu pirmiausia siekiama sumažinti verslo išlaidas darbui ir tuo pasididinti pelnus. Tai aktualiausia ūkio šakose, kuriose atlyginimai dideli, o išlaidos darbui sudaro didelę visų sąnaudų dalį. Štai kodėl Lietuvos komercinių bankų patarėjai tokie greiti šiuo klausimu labdaringai patarti ir valdžiai.
Negudraujant tektų pripažinti, kad ne mokesčių dydis, o jų neteisingumas, protekcinės išimtys interesų grupėms labiausiai kenkia Lietuvos ekonominei pažangai. Netrukus ims kenkti ir tokie reiškiniai kaip plintanti narkomanija, studijų infliacija, didžiuliai nenatūralių mirčių skaičiai. Šie dalykai tik atrodo menkai susiję su ekonomika, ypač kai stovi už Davoso forumo durų.
Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją (www.lrt.lt).
