Lietuvoje praleista negirdomis, kad Europos Sąjungos statistikos tarnyba “Eurostat” praėjusią savaitę apsisprendė, prie kokių finansų priskirti privačių pensijų fondų lėšas. Klausimas svarbus, nes siejamas su ekonominio stabilumo įsipareigojimais.
Įsivedus eurą, būtina užtikrinti, kad valstybės biudžeto deficitas neperkoptų 3 procentų, todėl reikia pašalinti bet kokią dviprasmybę dėl valstybės pajamų ir išlaidų traktavimo. Mums šis klausimas svarbus dar ir dėl pačios pensijų reformos esmės supratimo. Paprastai žodis “pensija” reiškia arba valstybės garantuojamą socialinę apsaugą, arba privatų taupymą senatvei. Vienos pensijos priskiriamos valstybės finansiniams įsipareigojimams, o kitos yra privačios rizikos dalykas. Taigi iki šiol Europoje pensijų finansai buvo aiškūs.
Sumaištį “Eurostate” sukėlė naujos Sąjungos narės, pradėjusios reformuoti savo pensijų sistemas. Vengrijoje, Lenkijoje, o nuo šių metų ir Lietuvoje, kaip žinia, dalis “Sodros” įmokų nukreipiama į privačių pensijų sąskaitas. Lėšas iš piliečių surinkusi valstybė neprisiima įsipareigojimų dėl būsimų pensijų dydžio. Beje, įsipareigojimų neprisiima ir patys privatūs pensijų fondai.
Savo pinigų nepratę tvarkyti rytų europiečiai tokioje schemoje logikos nepasigenda, tačiau “Eurostatui” ji pasirodė įtartina. Rytų Europoje diegiamas antrąsias pensijų pakopas vyriausieji Europos Sąjungos statistikai ir finansininkai nepripažino socialine apsauga. Kaupimui skirta socialinio draudimo įmokos dalis yra pačių privačių asmenų ateičiai atidėtos lėšos. Jos nėra garantuojamos valstybės, todėl nesuteikia socialinės apsaugos senatvėje.
Europos Sąjungos statistikos tarnybai tai išaiškinti buvo svarbu, kad pagrįstų, kodėl dalis per “Sodrą” plaukiančių lėšų nebus įtrauktos į valstybės finansus. Kita atskleistos problemos pusė - dalies socialinės apsaugos atsisakymas socialines įmokas atiduodant privatiems fondams - yra šalių vidaus reikalas. Jeigu Rytų Europoje žmonėms socialinio saugumo per daug, jų valia tą saugumą susimažinti.
Net ir tokiu atveju dėmesio vertas klausimas dėl valstybės vaidmens renkant lėšas privatiems reikalams pateisinimo. Jeigu jau socialinė apsauga gali atsisakyti dalies lėšų, kodėl keliais procentais nesumažinus “Sodros” įmokų, kurios ypač sunkiai slegia darbo užmokestį. Dėl mažesnio apmokestinimo padidėtų į rankas gaunamos algos, augtų paklausa darbo jėgai, mažėtų nedarbas. Daugiau į rankas gaunantys darbuotojai galėtų pasirinkti - ar papildomai taupyti senatvei, ar būstui, o gal automobiliui.
Kodėl valstybė nusprendė, kad paties žmogaus uždirbtas šimtas litų, atidėtas privačiai pensijai jam duos daugiau naudos negu tie patys pinigai išleisti mokymuisi, geresniam maistui ar vaistams? Gal stingant lėšų šiems reikalams sukauptos pensijos net nebeprireiks.
Pagaliau kodėl valstybė nurodo net tik kam taupyti, bet ir kur? Kodėl nusprendžia, kad litas privačiame pensijų fonde žmogui naudingesnis negu, pavyzdžiui, sąskaitoje banke, kuriam priklauso ir pats pensijų fondas?
Suprantama, kad kiekvienam būtina socialinė apsauga senatvėje ir už ją atsakinga valstybė. Rytietiško tipo privačios pensijos, kaip minėta, nėra socialinė apsauga. Taigi kuo pagrįstas valstybės kišimasis į privačių pinigų tvarkymą, kurio sėkmės ji negarantuoja? Kaip tai dera su Rytų Europoje dominuojančiu polinkiu į laisvąją rinką? Deja, lemia kitas šiame Europos kampe paplitęs polinkis - verslo sėkmę garantuoti valstybės turtu, o kai jis baigiasi - bent panaudojant valstybės jėgą surinktais pinigais. Jeigu valstybė sumažintų įmoką “Sodrai”, dėl piliečių kišenėse pagausėjusių pinigų privatiems pensijų fondams tektų konkuruoti su visomis kitomis verslo įmonėmis.
Minėtas “Eurostato” išaiškinimas dar kartą pagrindžia mintį, kad tikrasis tokių pensijų reformų tikslas ne tas, kuris viešai skelbiamas - ne socialinio saugumo senatvėje stiprinimas, bet valstybinė protekcija atskirai verslo rūšiai.
Valdžios perduotų pinigų pakanka apmokėti pensijų fondų reklamoms, kurios neteikia jokios informacijos. Deja, stinga lėšų svarbių žinių iš Europos institucijų sklaidai. Tokiomis sąlygomis nenuostabu, kad gyventojai veržiasi į privačius pensijų fondus genami socialinio nesaugumo, net nesuvokdami, kad taip nuo jo tik dar labiau tolsta.
www.lrt.lt
