Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodantys Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho pasisakymai kelia pagrįstą nerimą ir grėsmę demokratijos procesams Lietuvoje. Tai jau ne tik skandalingų „laisvo žodžio“ publikacijų ar vojažų po provincijos kultūros namus atspindžiai, bet šiandien populiarios politinės partijos lyderio, kuris šaipydamasis ir iš premjero, ir iš prezidento ketina formuoti naują Vyriausybę, pozicija.
Tik ar jam tapti naujuoju premjeru nesutrukdys diplomo stygius (premjeras privalo turėti aukštąjį išsilavinimą)?
Atsistatydinęs ūkio ministras ir Darbo partijos vedlys, užmiršęs savo 1+11+111+ 1111 dienų pažadus ir savo diplomo istoriją, nebeištverdamas be valdžios, ėmė pranašauti savo koalicijos parterio Algirdo Brazausko griūtį ir pamokslauti prezidentui. Jis vėl elgiasi kaip per rinkimų vajų – arogantiškai peržengdamas elementarias etikos normas, provincijos gyventojams rengdamas puotas ir pažadų šou.
Nepasitikėdamas savo kompetencija ir bijodamas savo veiksmų gilesnės analizės, jis iš anksto visus Vyriausybės kritikus apšaukia užsienio finansuojamu pavojumi Lietuvai. Todėl ponas Uspaskichas, visai kaip savo valstybėse Putinas ir Lukašenka, susirūpino, kad filantropo George‘o Soroso remiamos organizacijos ir su jomis susiję žmonės kišasi į valstybės reikalus. Be to, piktinasi, kaip prezidento aplinkos žmonės drįsta kritikuoti Vyriausybę. Jis netgi pareiškia, kad fondai turį užsiimti tik labdara ir negali kritikuoti šalies valdžios.
Iš kur tokia retorika? Ir kodėl ji taip drąsiai reiškiama kaip tik tuo metu, kai Putino Rusijoje remiamos nacionalistinės ir antisemitinės tendencijos, išvaikomos pilietinių organizacijų demonstracijos, o įstatymų leidėjai nutaria skirti dar 50 mln. litų neva demokratiniams procesams Baltijos šalyse remti.
Lietuvos pilietis Uspaskichas reikalauja, kad Lietuvos specialiosios tarnybos tirtų mūsų valstybėje veikiančių pilietinių organizacijų veiklą, bet nemato artimojo užsienio spec. tarnybų šešėlio. O gal nenori matyti? Jam kur kas labiau rūpi, kad neva JAV milijardieriaus remiamų fondų (įdomu, kiek jis jų priskaičiavo) atstovai vykdo mokymus įvairiuose Lietuvos rajonuose, kur esą tik kelias minutes kalba apie pilietiškumą, o paskui skleidžia blogas kalbas apie šalies valdžią.
Kyla natūralus klausimas, ką tokios tendencijos reiškia ir kur link krypsta pono Uspaskicho ir jo partiečių veikla? Be abejonės, tokią jo retoriką padrąsina pastarosiomis dienomis pasirodę valdančiosios koalicijos partijų pareiškimai, neva įžvelgiantys pavojų „laisvai spaudai“, tačiau visiškai nesirūpinama, ar nepažeidžiamos Lietuvos piliečių ir visuomeninių organizacijų teisės. Manau, toks vienos iš valdančiųjų partijų vadovų elgesys verčia rimtai susirūpinti demokratijos likimu mūsų valstybėje ir grėsme jos vakarietiškai krypčiai.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
